Iš pirmo žvilgsnio „Nissan Juke“ atrodo kaip įdomi koncepcija, tačiau tikrai dar neparuošta gamybai. Esame įpratę, kad gamintojai automobilių parodose mėgsta pristatyti drąsius dizaino šedevrus, tačiau pirkėjus pasiekia kur kas santūresni kūriniai. Vis dėlto prieš mūsų akis – serijinis „Juke“ modelis, perėmęs daugelį kažkada dar futuristine atrodžiusios „Qazana“ koncepcijos akcentų, ir tapęs viena ryškiausių automobilių rinkos naujienų 2010-aisiais.
Nesunku pastebėti, kad „Nissan“ gamoje pastaruoju metu vis mažėja modelių įprastais kėbulais ir ima dominuoti visureigiai. Ši japonų markė ieško dar neatrastų nišų automobilių rinkoje, o „Juke“ siekia tapti dar vieno naujo segmento pradininku.
Padaryta viskas, kad patiktų jaunimui
Iš tiesų „Juke“ netgi bando pakeisti mūsų įprastą supratimą apie automobilius. Visų pirma, jo priekyje – net šeši žibintai. Aukščiausioje pozicijoje – ant variklio dangčio – esantys žibintai atrodo kaip pagrindiniai, tačiau jų funkcija – gabaritinės ir posūkių šviesos. O kiek žemiau esančios apvalios lempos atrodo kaip rūko žibintai, tačiau iš tiesų tai yra pagrindiniai žibintai.
Toliau tyrinėjant automobilio priekį po numerio lentele pastebimos trys angos. Kai kas juokais jas vadina vyno butelių lentynomis, tačiau tai – aušinimo ertmės, kurios praktiškai neapsaugo aušinimo radiatoriaus, kurį nesunkiai galima pažeisti važinėjant prastais keliais.
„Juke“ iš profilio sudaro visureigio-kupė įvaizdį, nes galinių durelių rankenėlės „paslėptos“ lango rėme. Pro akis nepraslysta „raumeningos“ ratų arkos ir dideli ratlankiai. O galiniai bumerango formos žibintai turi panašumų su sportiškuoju „Nissan 370Z“. Dizaineriai padarė viską, kad „Juke“ patiktų jaunimui.
Nors „Juke“ pasipuošęs išskirtiniu „rūbu“, po juo slepiasi kur kas paprastesni agregatai. Automobilis sukurtas pagal „Renault-Nissan“ aljanso B platformą, kurios pagrindu gaminami tokie modeliai kaip „Clio“, „Micra“, „Note“, „Leaf“ ir kiti. „Juke“ versijos su dviem varomaisiais ratais priekyje montuojama „MacPherson“ tipo pakaba, o gale – torsioninis strypas. Modeliuose su keturių varomųjų ratų sistema montuojama daugiasvirtė galinė pakaba, sukurta sekant „Qashqai“ pavyzdžiu.
Viena iš nedaugelio techninių naujovių panaudota pačioje brangiausioje versijoje su 1.6 l turbininiu varikliu ir visų varančiųjų ratų sistema. Pastaroji išskirtinė tuo, kad turi elektra valdomas sankabas, kurios sukimo momentą paskirsto tarp priekinių ir galinių ratų ne didesniu nei 50:50 santykiu. Būtent tokią versiją ir išbandėme.
Išskirtinė „Dynamic Control“ sistema
Tarp pilkos masės automobilių „Juke“ atrodo tarsi „kosmonautas“, o prie vairo iš pradžių jautiesi taip pat neįpastai. Žvelgiant į priekį dėmesį blaško ant variklio dangčio esantys pailgi žibintai, tačiau laikui bėgant prie to priprantama ir tai netgi padeda „pajusti“ automobilio priekį manevruojant stovėjimo aikštelėje. O salone dominuoja blizgūs akcentai, kurie patiks jaunajai „iPod“ kartai, tačiau vertinantiems solidumą tai bus tarsi nesuprantamas maskaradas. Vairuotoją ir keleivį skiria kėbulo spalvos „motociklo benzino bakas“, kaip tai vadina „Nissan“ atstovai. Gana stilingai atrodo žiedo formos vidinės durų rankenėlės.
Bene svarbiausias salono išskirtinumas – „Dynamic Control“ sistema. Ji ypatinga tuo, kad vienu mygtuko paspaudimu centrinės konsolės prietaisų valdymas pasikeičia į klimato kontrolės (paspaudus „Climate“ mygtuką) arba važiavimo režimų „Sport“, „Normal“, „Eco“ nustatymus (paspaudus „D-Mode“ mygtuką). Tai itin sumanus sprendimas, dėl kurio salonas neperkraunamas įvairiais ir dažniausiai nežinia kam skirtais mygtukais.
Išbandžius automobilio galimybes kelyje, kiek nuvylė išgirtasis 1.6 l kompresorinis variklis. Sėsdamas prie 190 AG turinčio automobilio vairo iš jo tikiesi daugiau smagumo važiuojant. Žinoma, įsibėgėjimas iki 100 km/val. per 8,4 sek. nėra prastas rezultatas, ypač automobiliui, labiau skirtam važinėti miesto gatvėmis, o ne lenktyniauti. Gal geresni įspūdžiai būtų buvę išbandžius mechaninę versiją, nes bepakopė transmisija CVT nepasirodė itin tinkama entuziazmu trykštančiam „Juke“.
Automobilio pakaba gana kietoka, triukšmo izoliacija taip pat prastoka. Manevruojant atbuline eiga itin praverčia galinio vaizdo kamera, nes matomumas per galinį pasvirusį langą yra ribotas. „Juke“ nepretenduoja į šeimyninių automobilių kategoriją, ant galinių sėdynių vietos mažoka, o bagažinės talpa tesiekia 251 l, tad čia tilps tik keli maišai su pirkiniais ar pora sportinių krepšių.
Kaip jau minėjome, mūsų išbandyta versija buvo su 4x4 sistema. Automobilį bandėme dar gerokai prieš sniego antplūdį ir tuomet turėjome rimtų abejonių, kam tokiam mažyliui reikia visų varančiųjų ratų? Juk tai gana brangi sistema, ją renkasi turbūt tik 10 proc. pirkėjų, o ir turėdamas tokį „visureigį“ po purvynes ar miškus nevažiuosi (automobilio prošvaisa – 18 cm). Vis dėlto įsisiautėjusi žiema parodė, kad būtent tokie automobiliai kaip „Juke“ (manevringi, padidinto pravažumo ir kompaktiško dydžio) yra tikras išsigelbėjimas esant sudėtingoms eismo sąlygoms.
Ekonomiškumu versija su turbininiu varikliu nepasižymi. „Eco“ režimas padeda važiuoti taupiau, tačiau greitkelyje vis vien būkite pasiruošę sudeginti ne mažiau nei 8 l/100 km, o mieste – gerokai daugiau nei 10 l/100 km.
„Juke“ ar „Joke“?
Mažuoju „Nissan Qashqai“ „broliu“ vadinamo „Juke“ gamyba prasidėjo vasaros pabaigoje Anglijoje, Sunderlando gamykloje, kur nuo konvejerių rieda automobiliai su priekinių varomųjų ratų sistema. Versijos su keturiais varomaisiais ratais gaminamos „Nissan“ gamykloje Opamoje (Japonija).
Automobilio kaina Lietuvoje – nuo beveik 53 tūkst. Lt. Bene vienintelis „Juke“ konkurentas – taip pat neseniai debiutavęs „Mini Countryman“ kainuoja trečdaliu brangiau. Tiesa, yra dar vienas mažas SUV visureigis – „Škoda Yeti“, kurio pradinė kaina yra bent 10 tūkst. Lt mažesnė už „Juke“.
Be mūsų išbandyto 1.6 l, 190 AG benzininio agregato „Nissan Juke“ komplektuojamas su 1.5 l dCi dyzeliniu (110 AG, maksimalus sukimo momentas – 240 Nm) arba silpnesne 1.6 l benzinine 117 AG, 158 Nm versija. Visi varikliai atitinka „Euro 5“ taršos reikalavimus.
Pigiausias „Juke“ siūlomas su benzininiu 1.6 l, 117 AG varikliu, 5 laipsnių mechanine pavarų dėže, „Visia“ įrangos lygiu. Geriau sukomplektuotas automobilis su „Acenta“ įranga kainuoja nuo 56 990 Lt, o su aukščiausio lygio „Tekna“ komplektacija – nuo 61 990 Lt. Norintys turėti „Juke“ su 4x4 sistema turės nepagailėti net 81,2 tūkst. Lt. Beje, 4x4 sistemą galima užsisakyti tik su 1.6 l, 190 AG turbomotoru.
„Nissan“ tikisi, kad „Juke“ bus labai populiarus. Europoje planuojama per metus parduoti nuo 140 iki 150 tūkst. šių automobilių. Atsižvelgiant į tai, kad „Qashqai“ tapo itin sėkmingu, sunku rasti priežasčių, kodėl panašių pardavimų rezultatų negalėtų pakartoti ir „Juke“. O pirmųjų mėnesių pardavimai rodo, kad šis išskirtinio dizaino mažasis visureigis abiejose Atlanto pusėse vairuotojams patinka labiau, nei to tikėjosi gamintojai.
Kas taps šio automobilio pirkėjais? Pirmiausia tie, kurie nori ir nebijo išsiskirti iš minios. Vairuojant „Juke“ tiesiog neįmanoma išvengti dėmesio, pirštais bado ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Ne vienas pažįstamas, paklaustas apie šį automobilį, pasiūlė keisti jo pavadinimą į „Joke“ (lietuviškai – pokštas). Markės atstovai jį vadina miesto visureigiu, tačiau „gatvių linksmuolio“ epitetas jam kur kas labiau tinka.
„Nissan Juke“ vizitinė kortelė
Variklio darbinis tūris: 1618 cm3
Degalai: benzinas
Galia: 140 kW/190 AG/5600 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 240 Nm/2000-5200 aps./min.
Pavarų dėžė: automatinė bepakopė CVT
Varantieji ratai: 4x4
Ilgis: 4135 mm
Plotis: 1765 mm
Aukštis: 1565 mm
Važiuoklės bazė: 2530 mm
Prošvaisa: 180 mm
Svoris: 1400 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 8,4 sek.
Maksimalus greitis: 200 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 7,6 l/100 km
CO2 emisija: 175 g/km
Bagažinės tūris: 251 l
Kaina: 81 290 Lt (bazinė versija – nuo 52 990 Lt)
