„Kas čia per raketa?“, – vos įvažiavus į vieno prekybos centro aikštelę teiraujasi vyriškis, šūktelėjęs pro nuleistą automobilio langą. Paraginu išlipti ir pačiam apžiūrėti šią „raketą“. Įsėdęs į vidų jis pirmiausia paklausia modelio pavadinimo, paskui nužvelgia mėlynu apšvietimu akį traukiančią centrinę konsolę, klausinėja apie galimus variklių ir transmisijų pasirinkimus, kainos klausimas taip pat neišvengiamas.
„O, čia gi „Veloster“! Tokio dar nemačiau mūsų keliuose“, – po 20 min. išgirstu dar vieną repliką, šįkart automobilį pastatęs prie biuro. Smalsiam apsaugos darbuotojui jau nereikia pasakoti apie šį modelį, jis jau žino ne tik kiek kainuoja ir kiek „srebia“ šis aparatas, bet ir tai, kad geriausiai jam tinka juoda spalva, ir tikrai ne balta (o būtent tokį šaldytuvo spalvos automobilį mums ir patikėjo gamintojo atstovai).
Taip praėjo pirmasis pusvalandis „Hyundai Veloster“ draugijoje. Jis Pietų Korėjoje gaminamas pagal tą pačią platformą, kaip ir kiti šios markės modeliai „i20“ bei „ix20“, o Europos rinkoje debiutavo 2011 m. rudenį. Teigiama, kad „Hyundai“ gamoje „Veloster“ užėmė nuo 2008 m. nebegaminamo „Coupe“/„Tiburon“ vietą.
Originalus durų išdėstymas
Norėtumėte trejų durų kupė? Ar penkerių durų hečbeko? O gal dviejų viename? Iš tiesų, 4,22 m ilgio „Veloster“ netelpa į įprastus automobilių pramonės rėmus, jį galima vadinti labiausiai išsiskiriančiu dabartiniu „Hyundai“ modeliu. Siekdami pritraukti pirkėjų iš kupė ir tradicinių hečbekų segmentų, korėjiečiai sugalvojo neįprastą durelių konfigūraciją, kurią pristato kaip 1+2. Šioje formulėje užšifruotos dvejos mažesnės durys keleivio pusėje ir vienerios didelės vairuotojo pusėje. Todėl iš vienos pusės „Veloster“ atrodo kaip trejų durų kupė, o iš kitos – kaip 5 durų hečbekas.
Toks durelių išdėstymas turi bent du privalumus, iš kurių pirmasis yra saugumas. Keleivio pusė visuomet bus į kelkraštį ar šaligatvį, o tai reiškia, kad taip sumažėja tikimybė, kad, pavyzdžiui, neatsargios atžalos išlipdamos iš automobilio atsidurs gatvėje (šią situaciją gamintojai ir pasirinko pristatydami automobilį, žiūrėkite po šia pastraipa patalpintą filmuką). Antra priežastis – šis sprendimas leido sukurti ilgesnes vairuotojo dureles. O tai reiškia, kad jos ne tik plačiau atsiveria, bet ir vidurinis statramstis netrukdo periferiniam regėjimui.
Be to, jeigu į šį modelį žiūrėsime kaip į kupė su papildomomis durimis, o ne kaip į hečbeką su trūkstamomis durimis, toks sprendimas suteikia praktiškumo, tačiau reikia pripažinti, kad net ir papildomos galinės durys, kurių rankenėlė yra paslėpta „Alfa Romeo Giulietta“ stiliumi, neleidžia patogiai įsėsti į automobilį. To priežastis – žemėjanti galinės dalies stogo linija. Dėl šio akcento ant galinių sėdynių įsitaisiusių keleivių galvos remiasi į lubas, tačiau apžiūrintys šį automobilį gali grožėtis dailiu siluetu. Erdvės trūkumą automobilio gale iš dalies kompensuoja netikėtai didelis bagažinės tūris – 320 l.
Stiliaus gerbėjai taip pat atkreips dėmesį į dviejų dalių stiklinį stogą, į dvigubą išmetamųjų vamzdį, tačiau daugiau viskas šiame automobilyje yra įprasta. Jei korėjiečiai norėjo sukurti labiau išskirtinį modelį, reikėjo modifikuoti ir automobilio priekį, kuris dabar yra panašus į kitus naujesnius „Hyundai“ modelius.
Vertinant išvaizdą, kur kas patraukliau atrodo vairuotojo pusė su ilgomis durelėmis, todėl galima svarstyti, ar „Hyundai“ nepadarė klaidos pridėdama papildomas dureles. Taip, dėl šio sprendimo šis modelis sulaukė begalę dėmesio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dauguma „Veloster“ pirkėjų bus jaunimas, kuris retai naudos galines dureles, galbūt vertėjo apsistoti ties tradicinio kupė koncepcija?
„Hyundai“ su „Veloster“ dar kartą įrodinėja, kad gali pirkėjams pasiūlyti įdomiai atrodantį ir kokybiškai įrengtą saloną. Centrinė konsolė atrodo šiuolaikiškai ir kiek keistai, tačiau „Hyundai“ aiškina, kad tai yra aliuzija į motociklų dizainą. „Veloster“ logotipai centrinėje konsolėje, ant durų slenksčių bei ant sėdynių neleis niekada pamiršti, kokį automobilį vairuojate. Apie sportišką automobilio charakterį byloja metalu dengti pedalai.
„Volkswagen Scirocco“, „Honda CR-Z“, „Citroen DS3“, taip pat beveik visi „Mini“ modeliai turėtų būti pagrindinėmis alternatyvomis galvojantiems apie „Veloster“ pirkimą. „Hyundai“ kupė-hečbeko mišrūnas Lietuvoje kainuoja nuo 75,9 tūkst. Lt. Priešingai nei „Mini“ ar DS3 pirkėjai, besidomintys „Veloster“ neturės daug galimybių individualizuoti savo automobilį. Papildomos įrangos sąraše – tik „Metallic“ dažai (800 Lt), odinis salonas (2750 Lt) ir panoraminis stoglangis (3950 Lt). Visa kita – jau standartinėje įrangoje: automatinė klimato kontrolės sistema, pastovaus greičio palaikymo įranga, radijas ir CD/MP3 grotuvas, 7 colių jutiklinis ekranas, oda aptrauktas vairaratis, galimybė prijungti papildomus garso ir vaizdo įrenginius per AUX/USB jungtį, 17 colių lengvo lydinio ratlankiai, ESC ir VSM stabilumo kontrolės sistemos, šešios saugos oro pagalvės ir 5 metų garantija be ridos apribojimų.
Trūksta galingesnio variklio
Prisipažinsiu, kad pirmam mane užkalbinusiam smalsautojui neturėjau ką papasakoti apie variklių gamą. „Veloster“ mūsų rinkoje siūlomas su vieninteliu 1.6 l, 140 AG benzininiu varikliu. Jis derinamas su mechanine 6 laipsnių pavarų dėže arba pirmąja „Hyundai“ dvigubos sankabos automatine transmisija.
Jeigu „Hyundai“ žmonės šiam modeliui pavadinimą suteikė pagal lotynišką žodį „velox“, kuris reiškia „greitumas“ ar „greitis“, tuomet jie tikrai užmiršo pažiūrėti į automobilio charakteristikas. Įsibėgėti iki 100 km/val. per 9,7 sek. – ne taip jau ir greita, o maksimalus 201 km/val. greitis taip pat niekuo nestebina.
Automobilis nuvilia prastoka triukšmo izoliacija, šis trūkumas itin išryškėja važiuojant bloga kelio danga. Galinį matomumą „Veloster“ atveju teisingiau būtų vadinti „nematomumu“ – pro galinį langą galite įžvelgti tik oro aptaką. Be to, vidutinės degalų sąnaudos bandymo metu siekė apie 8 l/100 km, o tai bent pora litrų daugiau nei oficialiai deklaruoja gamintojai.
Nenustebkite, jeigu po važiavimo su „Veloster“ pajusite apsunkusią dešinę koją. Iš tiesų, norint važiuoti smagiai, reikia padirbėti akceleratoriaus pedalu ir stengtis išlaikyti aukštas apsukas. Maksimalus sukimo momentas nėra įspūdingas (167 Nm) ir jis pasiekiamas labai vėlai – esant 4850 aps./min. Vis dėlto pasiekus šią ribą gaunate daugiau triukšmo nei greičio.
„Veloster“ tiesiog prašyte prašosi galingesnio variklio ir panašu, kad šis pageidavimas bus išpildytas. „Hyundai“ dar šiemet šį modelį turėtų pradėti siūlyti su 1.6 l, 200 AG varikliu. Galima manyti, kad tuomet ir automobilio pavadinimo kilmės versija bus labiau įtikima.
„Hyundai Veloster“ vizitinė kortelė
Variklio darbinis tūris: 1591 cm3
Degalai: benzinas
Galia: 103 kW/140 AG/6300 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 167 Nm/4850 aps./min.
Pavarų dėžė: 6 laipsnių mechaninė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4220 mm
Plotis: 1790 mm
Aukštis: 1399 mm
Važiuoklės bazė: 2650 mm
Svoris: 1260 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 9,7 sek.
Maksimalus greitis: 201 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 5,9 l/100 km
CO2 emisija: 137 g/km
Bagažinės tūris: 320/1015 l
Kaina: nuo 75 900 Lt
