Automobilių pasaulis lenkiasi korėjiečiams: jų mašinos dabar beveik tokios pat teisingos, kaip europietiškos. Tiksliau, kokios neseniai buvo. Dabar yra kur kas geresnių. Pavyzdžiui, BMW 3.
Lietuvoje yra viena specifinė priežastis nemėgti BMW. Jei važinėji ne pirmos jaunystės „kregžde" ar „chuliganke" - neabejotinai už akių esi vadinamas „gaidžiu" arba „lochu". Jei turi apynaujį penktuką ar septintuką, anoniminėje erdvėje būsi tituluojamas „banditu", „žuliku" ir „mafiozu". Jei kokio nors naujienų portalo kriminalų rubrikoje sušmėžuoja žinutė apie du į vieną avariją patekusius BMW, skaitydami komentarus būsite lengvai šokiruoti, kokia, velniai griebtų, bekraštė ir neišsemiama mūsiškė nenorminė leksika. Palyginti su ja, Sacharos dykuma - mažvaikių žaidimams skirta smėlio dėžė daugiabučio kieme. Su daugybe pigių cigarečių nuorūkų ir gausybe valkataujančių katinų šūdų.
Kaip būtų galima šį dalyką paaiškinti, dar nesugalvojau. Bet labiausiai tikėtinos versijos - kai kurie žmonės linkę racionalizuoti savo pačių automobilinius sprendimus, todėl, neturėdami galimybių įsigyti BMW lygio aparatą, stengiasi nuvertinti bavarų inžinierių kūrinius. Kita vertus, reikia pripažinti, kad šios markės mašinos iš tiesų išsiskiria neeilinėmis dinamiško vairavimo ir tikslaus valdymo galimybėmis. Kartais tai suprantama kaip prievolė automobiliuką eksploatuoti būtent tokiais režimais. Pasidavę spaudimui kai kurie veikėjai trečiukais laksto taip, tarsi važiuotų ne darbo ar šeimos reikalais, o dalyvautų kvalifikacinėse slalomo giganto lenktynėse. Pralaimėsi - sušers piranijoms. T. y. pagarbos kitiems vairuotojams nelieka dėl gyvybiškai „svarbių" priežasčių.
Ar BMW su tokiais įvaizdžio paradoksais susiduria ir kituose kraštuose? Greičiausiai ne ar bent jau tokie dalykai ne taip stipriai bado akis. Nors naujasis trečiukas pasipuošė tokia nekalta priekinių žibintų išraiška, kad ją nesunku supainioti su pastalėje gardžių kąsnelių tykančio auksaspalvio retriverio snukeliu: šuo dėl gabalėlio dešros pasiryžęs išspausti ašarą. Anksčiau 3-ios serijos BMW povyzoje buvo galima įžvelgti tam tikro įžūlumo prieskonį, o dabar - draugiškumo, inteligencijos ir visiško pasitikėjimo savimi. Taip, kaip į aplinkinius gali sau leisti žiūrėti didžiausios sėkmės sulaukusi BMW šeimos atžala, nuo pat debiuto 1975-aisiais tapusi prabangių kompaktinės klasės mašinų klubo lydere. Ar dominavimas bus pratęstas? Po pirmos akistatos su „BMW 320d", turinčiu 2 litrų darbinio tūrio, 184 AG turbininį dyzelinį motorą, nori nenori turi kelti bokalą už Miunchene dirbančių inžinierių talentą.
Įdomu, kad technikos gurmanai, itin priekabiai išnagrinėję šeštos kartos trečiuko naujienas, padarė kiek netikėtą išvadą: jame nėra nė vieno iš esmės naujo agregato. Beveik viskas jau pristatyta su 1-os serijos modeliu. Tai liečia ir jėgos agregatų gamą, ir transmisiją, ir vairo mechanizmą, ir važiuoklę, ir kėbulo konstrukciją. Tiesiog dabar panaudotos lengvesnės ir tvirtesnės medžiagos. Tarkim, dėl kietesnio plieno kėbulas 10 proc. standesnis. Pakaboje kur kas daugiau aliuminio detalių, todėl ji kur kas geriau absorbuoja vibracijas. Apskritai, nors šis kompaktinis sedanas už pirmtaką ilgesnis daugiau kaip 9 centimetrais (ratų bazė ištempta 5 cm), mašina sveria 40 kilogramų mažiau.
Vis dėlto skirtingai, nei būtų galima tikėtis žiūrint į šiuos skaičius, vietos gale sėdintiems keleiviams iš esmės nepadaugėjo. Kai kolegas pakviečiau suderinti darbą su malonumu ir pietavimo procedūras atlikti priemiestyje esančioje kavinėje, trims žmonėms galinė sėdynė nepasirodė esanti patogumo įsikūnijimas. Saloną išilgai perpus dalijantis kardaninio veleno tunelis ir centrinės konsolės kyšulys toks gremėzdiškas, kad jį apžergti yra rimtas iššūkis net įpratusiems jodinėti ant afrikinių dramblių nugarų. Beje, BMW vizitinėje kortelėje taip pat pripažįstama, kad erdvės kojoms naujajame 3-ios serijos modelyje viso labo 15 mm daugiau nei anksčiau. Lubos virš galinių keleivių kilstelėtos tik 8 mm. Kuklu.
Kita vertus, sėdint vairuotojo vietoje, šios bėdos tolimos ir svetimos, kaip nematomoji Mėnulio pusė. Mašina itin smagiai valdoma ir taip tiksliai reaguoja į visas šeimininko užgaidas, kad kartais atrodo, jog pagreitėja vos pagalvojus apie lenkimo manevrą. Turėdamas minėtą 184 AG variklį trečiukas iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,5 sekundės nesuprakaituodamas. Priartėti prie didžiausios 235 km/val. ribos neradau tinkamos vietos, tačiau tradiciniams lenkimo manevrams reikalingas greičio ir galios rezervas abejonių nekelia.
Komplimentų nusipelno ir vokiečių sukonstruota 8 laipsnių automatinė pavarų dėžė (BMW pirmieji ją pasiūlė tokios klasės automobilių sektoriuje). Pavaros perjungiamos tobulai sklandžiai, taip pat padedama taupyti degalus ir leidžiama pasipuikuoti mažesne CO2 emisija. Šis agregatas gali būti derinamas su bet kuriuo iš siūlomų keturių skirtingų benzininių ir dyzelinių variklių bei „Auto Start/Stop" sistema.
Dar vienas gėris - akustinis komfortas. Nors „320d" turbininis dyzelinis variklis nėra pats tyliausias Senajame žemyne, važiuojant greitai salone girdėti tik švelnus žieminių padangų ir vėjo kuždėjimas, netrukdantis nei kalbėtis, nei klausytis muzikos.
Apskritai šio trečiuko salone leisti laiką taip pat smagu, kaip verslo klasės ložėje: interjero apdaila pagaminta iš pabrėžtinai kokybiškų medžiagų, ergonomika galėtų būti etalonas. Abejonių sukėlė tik vienas sprendimas - „iPad" planšetę primenantis monitorius virš centrinės konsolės. Jis styro taip gundančiai, kad galėčiau lažintis, jog 9 iš 10 budulių, pamatę mašiną atokesnėje vietoje, tą pat akimirką pradėtų svarstyti „verslo planą", kaip tą daiktą nugvelbti.
BMW 320d specifikacija
SKAIČIAI
1995 cm3, 4 cilindrai, galiniai varantieji ratai, 184 AG, 380 Nm, 4,5 l/100 km, 119 g/km CO2, nuo 0 iki 100 km/val. per 7,5 sekundės, 235 km/val., 1970 kg
KAINA
174 290 litų
NUOSPRENDIS - 9
Prabangių kompaktinės klasės mašinų madų diktatorius. Elegantiškas, puikiai valdomas, negodus degalų, siūlantis ilgą papildomos įrangos sąrašą. Jame išvardyti dalykėliai šiurpiai brangūs.
Konkurentas
Audi A4
Dabartinis modelis nuo trečiuko atsilieka beveik visais techniniais parametrais.
