Nemuno deltos regioninio parko direkcijos paraginti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos inspektoriai reido metu surašė 11 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Visi prasižengėliai – savadarbių ar pramoninės gamybos keturračių, triračių vairuotojai ar ledo motociklininkai, važinėję Kuršių marių ledu.

Keikė valdžią ir inspektorius

Daugelis žvejų mėgėjų, rytą pasinaudoję vežėjų paslaugomis ir nukakę tolyn per marių ledą 4-5 kilometrus, iš žvejybos vietos turėjo sugrįžti pėstute, tempdami mantą ir sugautą laimikį. Į žvejybos vietą juos atvežusių „šumacherių“ vairuotojai jau buvo išgainioti gamtosaugininkų.

Sniegu ir ledu važiuojančių priemonių vairuotojai buvo nubausti administracinėmis baudomis po 100 Lt (susimokėjus per dvi savaites bauda mažinama pusiau). Antrą kartą inspektoriams aptikus tą patį asmenį, važinėjantį ledu, bauda siektų 400 Lt ir jokių nuolaidų neliktų.

Žmonės piktinosi inspektorių veiksmais ir keikė valdžią už dar vieną jų teisių suvaržymą.

Neleidžia regioninio parko reglamentas

Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direktorius Ramūnas Lydis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad 2010 metais atnaujintame parko apsaugos reglamente nustatyta, kad regioniniame parke draudžiama transporto priemonėmis važinėti ne keliais, jas statyti ar kitaip eksploatuoti ne keliuose.

Draudimas taikomas dviratėms, triratėms ir keturratėms transporto priemonėms, išskyrus specialiąsias transporto priemones, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemones. Taip pat važinėti ne keliais leidžiama vykdant žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės darbus.

Šį kartą pažeidėjus, važinėjančius ne tvirta kelio danga, o marių ledu, nubaudė Šilutės gyvosios gamtos inspekcija. Kokius konkrečiai pažeidimus užfiksavo inspektoriai, R.Lydis nežinojo. Jis pabrėžė, kad važinėti marių ledu turi išlygą tik profesionalūs žvejai, žvejojantys tinklaičiais. Jokie teisės aktai ir parko reglamentas nenumato, kad transporto priemonėmis ledu galėtų važinėti žvejai mėgėjai.

Ar nevertėtų keisti minėtą reglamentą ir netrukdyti stintų žvejams patogiai ir saugiai nuvykti į geriausias žūklės vietas? Juolab kad per porą dešimtmečių Rusnėje ir Kuršių marių pakrantėse gyvenantys žvejai susikūrė paprastas ir saugias transporto priemones, kad palengvintų ne tik savo, bet ir žvejų mėgėjų keliones ledu.

R.Lydis neneigė, kad reglamentas gali būti keičiamas, tačiau, jo nuomone, problemą reikėtų spręsti kompleksiškai. Pasak valdininko, dažniausiai savadarbės transporto priemonės nėra registruotos, neaiški jų techninė būklė, paslaugų teikėjai nemoka jokių mokesčių.

Būtina derinti su parko direkcija

Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad inspekcija stintų žvejams jokių priekaištų neturi – stintų žvejyba leidžiama. O „šumacherininkų“ drausminimo reidą gamtosaugininkai surengė paraginti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos darbuotojų. Pastaroji įstaiga, pasak S.Sudeikio, neturi galimybių tokiems pažeidimams suvaldyti.

S.Sudeikis pripažino, kad kai kurios NDRP direkcijos parko apsaugos reglamento nuostatos tikrai komplikuoja įprastą žmonių gyvenimą. Rusniškiai, švęsdami Vasario 16-ąją ant pievų ledo, ventiškiai, švęsdami Užgavėnes ant marių ledo, turėjo jaustis pažeidėjais, nes daugelis ledu važinėjo „šumacheriais“ ir keturračiais.

Pasak S.Sudeikio, inspekcija yra įpareigota prižiūrėti teisės aktais nustatytą tvarką. Niekas nenorės prisiimti atsakomybės, kai ant ledo įvyks nelaimė. Tuomet visi domėsis, kodėl nebuvo tinkamai prižiūrimos saugomos teritorijos.

S.Sudeikis ragino mūsų krašto žmones, organizuojančius įvairius renginius saugomose teritorijose, derinti programą su NDRP direkcija. Taip švenčių dalyviai galės išvengti inspektuojančių institucijų dėmesio.

Saugesnio ledo transporto nebūna

Kintiškis Tadas Žukauskas tapo, ko gero, pirmuoju nubaustu „šumacherio“ vairuotoju. Vaikinas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad inspektoriams buvo nė motais, kad jis yra UAB „Smiltelė“ žvejas, kad gerai žino marių ledo kelius, nes prižiūri savo tinklaičius. Tačiau tą dieną, kai vyko reidas, jis į žvejybą pavėžėjo savo draugus ir tapo pažeidėju.

„Smiltelės“ direktorius Žilvinas Žukauskas sakė, kad jo savadarbis keturratis yra tikras verslo pagalbininkas. Tokią transporto priemonę pagaminti atsiėjo apie 5 tūkst. litų. Saugesnę transporto priemonę keliauti ledu būtų sunku įsivaizduoti - savadarbis „šumacheris“ tiesiog nepaskandinamas.

Kintų seniūnas Antanas Kližentis priminė, kad mažiausiai tris dešimtmečius Rusnės, Ventės, Kintų ir Drevernos poledinės žūklės žvejai - profesionalai kūrė ir ištobulino puikią sniego ir ledo danga važinėjančią transporto priemonę – „šumacherį“. Todėl keista, kad tokia saugi transporto priemonė ir paslauga vežioti žvejus mėgėjus neįtinka aplinkosaugininkams.

Ar tik nepersistengė?

A.Kliženčio nuomone, toks transportas ir galimybė nukakti iki žuvingų vietų mariose į Kintus sutraukia nemažai svečių iš visos Lietuvos. Tai labai svarbu mūsų kraštui, plėtojančiam kaimo turizmą. „Manau, kad valdininkai turėtų stengtis parengti įstatymus, legalizuojančius naują verslą, o ne bet kokiomis priemonėmis jį žlugdyti“, - sako seniūnas.

Restorano ir viešbučio „Ventainė“ šeimininkas Šarūnas Laužikas irgi skeptiškai vertino gamtosaugininkų reido rezultatus. Jis mano, kad baudėjai persistengė.

Š.Laužikas pasakojo, kad išsinagrinėjo regioninio parko reglamentą ir aplinkosaugininkų minimus kitus įstatymus ir niekur nerado draudimo važinėti marių ledu. Jis jau kalbėjęsis ir su NDRP direktoriumi R.Lydžiu, bet negavo įtikinamų argumentų, kodėl marių ledu susisiekimas ribojamas žvejams mėgėjams, o verslinės žvejybos įmonėms sudarytos išlygos.

Š.Laužikas sakė, kad jo svečių patogumui yra ir bus naudojamas ledo motociklas. Jis mano, kad laimėtų bet kokį teisminį ginčą dėl aplinkosaugininkų nuobaudos, jeigu susidarytų toks precedentas.

Kuršių marių taksi, kitaip dar vadinami „šumacheriais“