Vyriškis džiaugiasi, kad kol kas jį kaltina tik viršijus greitį, nemokėjus mokesčių Norvegijoje, o ne padarius avariją ar sunkų nusikaltimą. Advokatas Vidas Vilkas apgailestauja, kad nuo tokios Holivudo filmo scenarijų primenančios istorijos neapsaugotas nė vienas.

Nesijaučia turįs antgamtinių galių

Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją atvykęs vyriškis papasakojo jam nutikusią neįtikėtiną istoriją. Birželio 1 d. Kauno rajono apylinkės teismas nusprendė iš vilniečio 3 metams atimti teisę vairuoti bei skyrė 3 500 Lt baudą.

Netekęs vilties įrodyti savo teisumą, viename paskutinių teismo posėdžių Vladimiras susijaudinęs teisėjams pasiūlė imti jo automobilio raktelius, sėsti prie vairo ir atlikti eksperimentą, kad patys įsitikintų, ar įmanoma padaryti nusižengimą Kaune, per 38 minutes grįžti namo į Vilnių taip, kad automobilio neužfiksuotų nė vienas Vilniaus–Kauno greitkelyje įrengtas radaras. Ir dar spėti panaikinti automobilių stiklų tamsinimą bei prisistatyti sostinės policijai.

„Tas, kas tai sugeba, tikriausiai yra Džeimsas Bondas, – liūdnai juokavo pašnekovas ir sakė nesijaučiantis superagentu. – Tačiau teismo nesudomino mano pateikti įrodymai, nes aš neva turiu motyvą neigti pažeidimą, o mane neteisingai kaltinantys pareigūnai tokio motyvo neturi.“

Nustebino netikėtas skambutis

Ši paini istorija prasidėjo 2012 m. kovo 4 d., sekmadienį. Vladimiras tvirtina buvęs namuose Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, kai jam paskambino susirūpinusi močiutė ir pranešė, kad jo ieško Kauno policijos pareigūnas. Močiutė skambučio iš Kauno sulaukė 15 val. 57 min. Ji iš pareigūnu prisistačiusio asmens išgirdo, kad jos anūkas ką tik Kaune, vairuodamas BMW, nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti ir pabėgo.

Močiutė pamanė, kad skambina apgavikai. Po dešimties minučių (16 val. 8 min.) suskambo Vladimiro telefonas. Kauno rajono policijos komisariato pareigūnu prisistatęs vyras pasakė, kad Vladimiro automobilis apie 15 val. 30 min. nesustojo stabdomas Kaune ir pabėgo.

Pranešė apie apgavystę

Netrukus vilnietis jau skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad jį bando apgauti pareigūnu prisistatantis asmuo. Vėliau paaiškėjo, kad pabėgimas automobiliu BMW, kurio valstybinis numeris sutampa su Vladimiro automobilio numeriu, iš tiesų užregistruotas. „Nuskubėjau įsitikinti, ar mano BMW nėra pavogtas. Laimei, automobilis ir jo numeriai buvo vietoje“, – pasakojo Vladimiras.

O paskui įsisuko tikras skambučių, kelionių į įvairias institucijas maratonas. „Supratau, kad galiu būti apkaltintas nebūtais dalykais, todėl nieko kito neliko, kaip rinkti savo buvimo Vilniuje įrodymus. Paskambinau pagalbos tarnybos telefonu, paaiškinau situaciją. Man patarė kreiptis į Kelių policiją Giraitės gatvėje. 16 val. 38 min. taip ir padariau. Man patarė vykti pas notarą ir užfiksuoti buvimo Vilniuje faktą. Tačiau notarai sekmadieniais nedirba“, – pasakojo Vladimiras. Po dešimties minučių jis jau buvo Giraitės gatvėje. Įbėgęs į komisariatą susijaudinęs reikalavo surasti su juo neseniai telefonu kalbėjusį pareigūną, kad būtent jis apžiūrėtų BMW ir įsidėmėtų tiek automobilio, tiek Vladimiro buvimo faktą Vilniuje. 16 val. 51 min. vilnietis pareigūnas patikrino BMW valstybinį numerį, kėbulo numerį, patikrino Vladimiro asmens tapatybės dokumentus.

Įrašas ir liudijimas – prieštaringi

„Pamaniau, kad Kaune galbūt pažeidimą padarė automobilį dvynį vairuojantis asmuo, – pasakojo Vladimiras. – Mat anksčiau jau esu gavęs pranešimų iš Norvegijos, kurioje, beje, niekada nebuvau, kad turiu ten sumokėti kelių mokesčius. Norvegai taip pat nurodydavo mano automobilio markę ir tokį patį, kaip maniškio, valstybinį numerį. Jei gavęs pirmą tokį pranešimą iš Norvegijos būčiau susipratęs pakeisti valstybinį mašinos numerį, rūpesčių neturėčiau. Deja, nepagalvojau, kad tai gali būti svarbu.“
Tą pačią dieną vilnietis nuskubėjo į Kauno rajono policijos komisariatą, susirado jam ir močiutei skambinusį pareigūną, mobiliuoju telefonu įrašė pokalbį su juo.

Pareigūnas, Vladimiro paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad automobilį vairavo būtent jis, atsakė: „Aš nesu įsitikinęs, kad jūs vairavote, bet kad tas automobilis jūsų, įsitikinęs šimtu procentų.“ Vėliau jis ėmė tvirtinti, kad matė ir puikiai prisimena Vladimiro veidą, kai automobilis pravažiavo pro jį nesustojęs.

„Pažeidimo, kurį padarius mane kaltino, aplinkybes sužinojau tik teisme“, – pasakojo Vladimiras.

Pareigūnai pamatė Kaune, ties Akademijos miesteliu, dideliu greičiu važiuojantį ir pavojingai manevruojantį BMW, jį stabdė, šis sulėtino greitį, pravažiavo pro pareigūnus, sustojo toliau priekyje. Kai pareigūnas pradėjo eiti prie BMW ir buvo likę apie 6 metrus, automobilis staiga pradėjo greitai važiuoti. Pareigūnai policijos automobiliu nesėkmingai jį vijosi, kol galiausiai BMW, pasukęs kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai link, dingo iš pareigūnų akiračio.

Pasisamdė advokatą

Teisme Vladimiras gynėsi be advokato. Jam atrodė, kad nesunkiai įrodys tiesą. Juk jo draugė, močiutė paliudijo, kad jis tą dieną buvo namie, o telefoninių pokalbių išklotinė rodė, kad tą sekmadienį telefonu vykę pokalbiai, kai jis skambindavo ar priimdavo telefono skambučius, fiksuoti Vilniuje. Advokato Vido Vilko tinklalapyje, kuriame taip pat paviešinta ši istorija, skelbiama, kad 16 val. 8 min. vykęs Vladimiro pokalbis su Kauno pareigūnu, remiantis mobiliojo ryšio bendrovės pateiktais duomenimis, įrodo, kad tuo metu Vladimiras buvo Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Mat mobiliojo ryšio operatoriaus bokštas, per kurį vyko pokalbis, yra Vilniaus mieste, Lazdynuose.

„Taip pat yra užfiksuotos Vladimiro pokalbių mobiliuoju telefonu vietovės žymos – prieš pat įvykį 15 val. 8 min. ir iš karto po įvykio 15 val. 59 min. – rodo, kad tuo metu vilnietis buvo Lazdynuose sostinėje, – pasakojo advokatas V.Vilkas. – Bylos nagrinėjimo metu Vladimiras pateikė maždaug prieš mėnesį iki Kauno įvykių iš Norvegijos bendrovės pradėtas gauti sąskaitas, kuriose nurodyta, kad jam priklausantis automobilis važiavo Norvegijoje mokamais keliais ir turi sumokėti kelių mokesčius. Sąskaitose nurodytos datos: 2011 m. pabaiga, o po Kauno įvykių gautose sąskaitose nurodyta, kad Vladimiro automobilis važiavo Norvegijoje 2012 m. kovo 3 d. netrukus po vidurnakčio, tai yra Kauno įvykių išvakarėse.“

Anot advokato V.Vilko, paanalizavus, kur automobilis buvo užfiksuotas Norvegijoje, paaiškėjo, kad Kauno įvykių išvakarėse 2012 m. kovo 3 d. jis užfiksuotas kelyje, kuriuo galima nuvykti į Karlshamną. O iš ten vakare, 18 val., plaukia keltas į Klaipėdą. Jis į Klaipėdą atplaukia kitos dienos ryte
9 val., t. y. 2012 m. kovo 4 d. rytą.

Argumentus ignoravo

Kauno rajono apylinkės teismas Vladimiro argumentus kol kas ignoravo. Įrašytą pokalbį su pareigūnu, kai jis prisipažino nesąs visai tikras, jog prie vairo matė Vladimirą, teismas įvertino kaip „paimtą iš konteksto“. Teismo neįtikino ir pateiktos pokalbių telefonu išklotinės: esą telefonu galėjo naudotis kažkas kitas, o Vladimiras tuo metu galėjęs Kaune bėgti nuo policijos.

Kaip per 38 minutes nuo gaudynių atsidurti Vilniuje (mat nustatyta, kad po 38 minučių nuo jų telefonu Vilniuje tikrai kalbėjo Vladimiras), per tą patį laiką spėti pasiimti iš kito asmens savo mobilųjį telefoną, kaip panaikinti stiklų tamsinimą (Kauno policijos pareigūnai patvirtino, kad Kaune stabdomas automobilis buvo su tamsintais stiklais, o Vladimiro automobilio stiklai niekada nebuvo tamsinti ir per apžiūrą Vilniaus kelių policijoje tai patvirtinta), Temidės tarnams buvo neįdomu.

Nustatyta, kad 2004 m. Vladimiras buvo baustas už greičio viršijimą. Daugiau jokių šio žmogaus nusikaltimų ar nusižengimų neaptikta: nei teistas, nei su kriminaliniu pasauliu susijęs.

„Taigi koks motyvas nestoti, kai policijos pareigūnai stabdo? Buvau visiškai blaivus, tai matė tą dieną ne kartą su manimi bendravę pareigūnai. Greičio viršijimas? Tačiau kokia prasmė bėgti ir padaryti dar sunkesnį pažeidimą, jei žinai, kad automobilio numeris užfiksuotas?“ – stebėjosi vilnietis. O štai jei pažeidimą padarė automobilį dvynį vairuojantis asmuo, motyvų galėjo būti: juk ne šiaip sau sukuriami realiai egzistuojančių automobilių antrininkai. Vadinasi, kažkas tais automobiliais galbūt vykdo pažeidimus ar net nusikaltimus.

Dvynys tikrai egzistuoja?

„Kai buvo priimtas teismo sprendimas pripažinti Vladimirą kaltu, jis kreipėsi į mane ir šioje, atrodo, visiškai beviltiškoje situacijoje štai ką pavyko išsiaiškinti. Pasiūliau Vladimirui patikrinti, kada jis kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Paaiškėjo, kad pase yra Baltarusijos pasienio spaudai, jog 2011 m. gruodžio 3 d. ryte jis su tuo pačiu savo BMW tuo pačiu valstybiniu numeriu įvažiavo į Baltarusiją (šioje ne ES valstybėje pasienyje tikrinamas ir automobilio numeris, ir vairuotojo tapatybė), o kitą dieną grįžo į Lietuvą. O Norvegijos bendrovės atsiųstose sąskaitose ir nuotraukose užfiksuota, kad jo automobilis taip pat tą pačią dieną ryte 10 val. yra Norvegijoje.“

Advokatas vilniečio BMW vaizdingai pavadino „skrajojančiu olandu“. „Juk tas BMW kažkaip sugebėjo būti vienu metu dviejose per tūkstančius kilometrų nutolusiose vietose“, – teigė advokas V.Vilkas. Jam pavyko surinkti ir daugiau kliento teisumą padėsiančių įrodyti faktų, tad rengia skundą aukštesnės instancijos teismui.