Filmuose vairuotojo darbas dažnai vaizduojamas kaip gana romantiškas: kas dieną – naujos vietos, nauji žmonės, neaprėpiami toliai, greitis ir vėjas, pro atvirą langą plaikstantis plaukus.
Realybėje tokių akimirkų taip pat pasitaiko – tą patvirtins kiekvienas, kurio darbas – vairuoti. Tačiau, ko gero, prisimins ir skaudančią nugarą, nuovargį, nuo miego ir rutinos limpančius akių vokus, dažnas – ir rimtesnių sveikatos rūpesčių, kuriuos sukelia ilgi darbo už vairo metai. Kokios yra dažniausios darbuotojų „ant ratų“ sveikatos bėdos ir kaip jų išvengti?
Ilgalaikis sėdėjimas kenkia visam organizmui
Pasak bendrosios praktikos gydytojos Mildos Jankauskienės, vairuotojus kamuojančias sveikatos bėdas galima suskirstyti į kelias savotiškas grupes.
„Dėl nuolatinio ilgo sėdėjimo prie vairo sutrinka kraujo apytaka. To pasekmė – įvairūs širdies ir kraujagyslių sistemos darbo sutrikimai, prostatitas, hemorojus, stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, antsvoris“, – pasakoja medikė.
Antrąja ligų grupe, gydytojos teigimu, reikėtų laikyti padidėjusios emocinės įtampos išprovokuotus negalavimus.
„Vairavimas esant sudėtingoms oro sąlygoms, intensyviam eismui, patekus į automobilių spūstį, atsidūrus nepažįstamame mieste, neretai sukelia stresą. Pastarasis didina nervingumą, gali sukelti galvos svaigulį, raumenų ir krūtinės skausmus, dusulį ir kitus kvėpavimo sutrikimus. Dar vieną negalavimų grupę – įvairias skrandžio ir žarnyno ligas, išprovokuoja nevisavertis ir nereguliarus maitinimasis“, - pasakoja M. Jankauskienė.
Anot gydytojos, kalbant apie pagrindinius vairuotojų sveikatos sutrikimus, nereikėtų pamiršti ir akių.
„Regėjimo sutrikimų kyla dėl ilgalaikio vairavimo, kai reikia nuolat atidžiai stebėti kelią, taip pat vairavimo prieš saulę, sutemus – akys tuomet būna nuolat įtemptos, greičiau pavargsta, dėl to ilgainiui pradeda silpti“, – teigia M.Jankauskienė.
Medikei antrina didžiausio Europoje optikos salonų tinklo „Fielmann“ oftalmologė Jolita Vailionienė.
„Tolimųjų reisų vairuotojai akinių išsirinkti ateina dažniausiai jau prispausti bėdos – gana prastai matydami. Paklausti, kodėl regėjimo nesitikrino ar akinių į stipresnius nepakeitė anksčiau, teisinasi, jog nuolat išvykę, neturi laiko, yra įsprausti į griežtus krovinių pristatymo grafikų rėmus. Meškos paslaugą regėjimo kokybei neretai padaro ir nuovargis, prastas miegas, nevisavertė mityba“, – pasakoja oftalmologė.
Kaip sau padėti?
Bendrosios praktikos gydytojos M.Jankauskienės teigimu, išvardintųjų sveikatos sutrikimų progresavimas labai priklauso nuo to, kiek laiko vairuotojas praleidžia kelyje ir kaip rūpinasi savo sveikata, kaip leidžia savo laisvalaikį.
„Norint, kad profesinės ligos netaptų lėtinėmis, labai svarbu pakankamai judėti, stengtis kad mityba kaip įmanoma labiau būtų subalansuota. Sustojus pasipildyti degalų ar šiaip keliolikai minučių pailsėti, rekomenduojama minimaliai pasportuoti: padaryti pritupimų, įtūpstų, pasukti liemenį, pašokinėti ar bent jau intensyviai pasivaikščioti. Fizinė veikla, kuri tikrai nereikalauja nei daug laiko, nei didelių pastangų, normalizuoja širdies ir kraujagyslių veiklą, pagerina raumenų, nervų sistemos tonusą“, - pataria medikė.
Anot jos, monotonija, ilgas sėdėjimas prie vairo, nepatrauklus kraštovaizdis turi neigiamos įtakos dėmesingumui. Norint išvengti mieguistumo, nervingumo, svarbu pakankamai išsimiegoti. Jei sunku užmigti, prieš miegą galima išgerti mėtų, ar melisų arbatos, pasiklausyti ramios muzikos.
Oftalmologės J.Vailionienės teigimu, siekiant išvengti regėjimo problemų, nesvarbu, kokio amžiaus būtų vairuotojas, reikėtų bent kartą metuose profilaktiškai pasitikrinti regėjimą. Netgi niekuo nusiskundžiant.
„Pajutus bent menkiausius simptomus: akių perštėjimą, išsausėjimą, ašarojimą, skausmą, pradėjus lietis vaizdams, nebeįžiūrint smulkesnių daiktų ir panašiai, su specialistu pasikonsultuoti reikėtų nedelsiant“, - tvirtina ji.
