„Tai vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Vienai vilnietei iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs teismas išaiškino, kad visuomenės atstovų užfiksuoti galimi pažeidimai įrodymais gali virsti tik tuomet, kai jie užfiksuoti ir patikrinti Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) nustatyta tvarka.
„Vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą“, – pabrėžė teismas.
Galutine ir neskundžiama nutartimi teismas paliko galioti apylinkės teismo nutarimą, kuriuo vienai vilnietei buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Moteriai protokolą buvo surašę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.
Bylos duomenimis, protokole buvo nurodyta, kad dar sausio 8-ąją, 8.12 val., moteris pastatė automobilį „Hyundai i30“ ant žalios vejos ir taip pažeidė KET.
Vilniaus miesto apylinkės teismas vilnietei bylą nutraukė – esą byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
„Nuotrauka, kurios pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų“, – nurodė teismas.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas pabrėžė, kad nors byloje yra fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis „Hyundai i30“, tačiau esą nėra aišku, kada ši nuotrauka padaryta.
„Ant pačios fotonuotraukos nėra jokio nurodyto šios nuotraukos darymo laiko ar datos, o jos pavadinimas – „2013-01-08 08 val. 12 min 41 sek.“ – nepatvirtina aplinkybės, kad ji buvo padaryta būtent šiuo laiku“, – pabrėžė teismas.
Neskundžiamoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad protokolą surašę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos pareigūnai privalėjo rinkti įrodymus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.
„Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu“, – išaiškino teismas.
Tuo metu savivaldybės atstovai aiškino, kad pakako duomenų įrodyti, jog automobilį ant vejos pastačiusi moteris esą padarė pažeidimą.
Pasak jų, atsakomybėn patraukta moteris „iš esmės neneigė“, kad jos automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, taip pat nurodė, jog „aplinkinių namų gyventojai yra nuolat baudžiami už automobilių statymą ant šaligatvio arba ant žolės“.
„Tai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma, jog statyti automobilį minėtoje vietoje draudžiama“, – skunde aiškino savivaldybės darbuotojai.
Administracinės atsakomybės išvengusi moteris su tokia savivaldybės atstovų pozicija nesutiko.
„Siekiant nubausti asmenį administracine tvarka už stovėjimą ant vejos, turi būti remiamasi oficialiais, visiems prieinamais ir žinomais dokumentais, o ne planais iš kosmoso, kurie buvo daryti 2007 m., nes šiuo metu, kur buvo užfiksuotas stovintis jos automobilis, vejos jau seniai nėra“, – teismui aiškino ji.
Pasak vilnietės, savivaldybės darbuotojai patys turėjo atvykti į vietą ir įsitikinti, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ir yra pakankamas pagrindas surašyti protokolą.
„Priešingu atveju, asmuo, atsiuntęs nuotrauką, gali turėti tikslą susidoroti su jam nepatinkančiu asmeniu“, – nurodė ji.
Be to, ji pažymėjo, kad nuotrauka esą galėjo būti ir sumontuota ar kitaip suklastota, padaryta, pavyzdžiui, prieš metus laiko, o už tai jau negalima bausti – suėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas.
