Nuo metų pradžios šalyje įsigalioję reikalavimai vairavimo mokykloms – filmuoti praktinio egzamino galutinę įskaitą ir kiti – vieniems mokyklų vadovams atrodo reikalingi, kitiems – užkraunantys papildomų rūpesčių. Vairavimo mokyklas vienijanti asociacija atkreipia dėmesį, kad daugelis reikalavimų yra nepagrįsti, o Susisiekimo ministerija esą nors pageidavimus išklauso, tačiau padaro atvirkščiai.
Laukė naujų reikalavimų
Vilniuje įsikūrusios vairavimo mokyklos vadovas Algimantas Žukauskas lrt.lt sako, kad nauji reikalavimai buvo laukti – taip nėra pagundos vairavimo instruktoriui ar vairavimo mokyklai piknaudžiauti ir viskas vyksta daug skaidriau, mokiniai mato savo klaidas. „Iškart kokybė pagerėjo. Laukiam dar ką nors naujo įdiegti“, – optimistiškai į naujus reikalavimus žvelgia A. Žukauskas.
Nuo sausio įsigalioję įstatymai numato, kad automobiliuose, kuriuose B kategorijos teisių siekiantys vairuotojai laiko mokyklinį vairavimo egzaminą, būtų įrengtos vaizdo kameros. Aukštesni reikalavimai buvo pakelti ir techninei mokymo bazei bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.
Mokyklos privalo turėti ar nuomotis uždarą aikštelę asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 20 km spinduliu nuo savo patalpų. Tuo metu mokomieji automobiliai privalo būti ne senesni nei 15 metų. Vairavimo instruktoriai privalo laikyti egzaminą „Regitroje“ kas penkerius metus.
Kitos vairavimo mokyklos direktorius Jonas Jasutis taip pat naujoves vertina teigiamai, pastebėdamas, kad taip nebelieka konfliktų tarp instruktoriaus ir mokinio per paskutinę įskaitą. „Jei nebūtų objektyvaus vertinimo – rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti. Veikia ir žmogiškasis faktorius – instruktorius pagaili to apsiverkusio mokinio, jeigu neišlaiko įskaitos. Yra ir ekonominė padėtis dėl finansų – žmonės paprasčiausiai neturi pinigų“, – kalbėjo J. Jasutis.
Kainas pakėlė simboliškai
Atsiradus naujiems reikalavimams vairavimo mokyklos patyrė didesnių išlaidų nei įprastai, tačiau A. Žukauskas LRT interneto tarnybai kalbėjo, kad kursai šioje mokykloje pabrango nežymiai – jeigu moksleiviams kursai anksčiau kainavo 1350 Lt, tai dabar – šimtu litų daugiau. „Kas tie keli šimtai, čia tiek įdiegta technikos, tiek kokybė pagerėjo, tai už kokybę visuomet reikia mokėti“, – priduria vairavimo mokyklos vadovas. J. Jasutis neslepia, kad jo vadovaujamoje mokykloje kursų kainos taip pat šiek tiek pakeltos.
J. Jasučio nuomone, ateinančių į vairavimo mokyklą srautas sumažėjo, tačiau tai esą galėjo paskatinti ne nauji reikalavimai, o bendra ekonominė situacija. „Jei praėjusiais metais buvome vieni pirmaujančių Lietuvoje, tai šiais metais tokių srautų tikrai nebus, trečdaliu turėtų sumažėti. Jei buvo informuota, kad dar yra apie 3 milijardus skolos už šildymą, ko gero yra problemos ir su vairavimo kursais. Anksčiau jeigu mokytis eidavo vienas žmogus, tai dar ir draugas iš paskos, o darbar pagalvoja, ar jam reikia“, – sakė J. Jasutis.
Tuo metu Kaune įsikūrusios vairavimo mokyklos vadovė Laimutė Rudaitienė pastebi ir pasikeitusią aktyvumo parabolę – jei seniau žmonės kursus aktyviai lankydavo iki naujųjų, o sausį ir vasarį darbuotojai galėdavo ilsėtis laukdami pagyvėjimo pavasarį, tai šiemet viso to neliko ir tik gegužės mėnesį būsimi vairuotojai pradėjo rinktis į grupes.
Generalinė repeticija prieš „Regitrą“
L. Rudaitienė mano, kad žmonės nelabai gilinasi į pasikeitimus ir apie juos sužino tik tada, kai jau nebėra kur trauktis ir reikia baigti lankyti pradėtus kursus. „Tada paaiškinam, kodėl tą darom, kodėl liepia tą daryti. Jie puikiai supranta, kad „Youtube“ neras savo vaizdelio“, – sakė pašnekovė.
Vairavimo mokyklos vadovė pastebi, kad iš vienos pusės nauji reikalavimai yra naudingi – taip galima pamatyti darbuotojo darbo kokybę ir tai yra tarsi generalinė repeticija prieš „Regitrą“. „Bet realiai tai neduoda geresnio rezultato. Darome, nes liepia daryti, bet daugiau darbo ir problemų, nes žmogui tai yra įtampa ir jis geriau nedirbs, jei žinos, kad jį filmuos“, – lrt.lt dėstė L. Rudaitienė.
Lietuvoje veikiančių vairavimo mokyklų vienijančios asociacijos prezidentas Darius Lesickas:
Prisitaikymas prie naujų dalykų bet kokiu atveju yra komplikuotas, tuo labiau, kad daugelis tų reikalavimų yra tiesiog nepagrįsti argumentais. Ypač problema mokykloms su aikštelėmis, nepaaiškinama, kodėl atstumai iki aikštelės tam tikrais atvejais nustatyti net iki kilometrų. Ką reiškia Vilniuj 20 km, o išlyga,kad jei daugiau – reikia filmuoti visą mokymo procesą. Visiška nesąmonė, jei reikia vadovui, tai ir taip pasižiūrės, ką jo instruktorius veikia.
Mes siūlėme kitą variantą, kad ir tikrinimui būtų gerai ir transporto inspekcija nuolat galėtų pažiūrėti, kaip mokykla dirba – yra navigacinės sistemos, kai kurios mokyklos naudoja dėl savikontrolės. Gali žinoti, kur instruktorius buvo, kur važiuoja. Pasirodo, jiems nereikia, jiems reikia nufilmuoti, padėti į stalčių ir džiaugtis, kad nufilmuota. Tokie nesusipratimai yra ir kas verčia tai daryti? Kol kas rimto aiškumo neturime. Daryti vien todėl, kas po kurio laiko bus atšaukta, mums nelabai priimtina. Mūsų išklausoma, o padaroma visiškai atvirkščiai.
Mano žiniomis, prieš naujus metus šalyje vairavimo mokyklų buvo apie 350, dabar – 308. Vienos mokyklos veiklą sustabdo, kitos atsiranda. Žmonės, nesusiję su veikla, atidaro mokyklas tikėdamiesi, kad galima iš to uždirbti. Turime pavyzdžių, kai nemokami atlyginimai žmonėms vien todėl, kad išlaidos šiame versle labai didelės. Turime prieiti prie to, kad būtų nustatytos minimalios kainos, kaštai paruošti žmogui, tada tokių didelių kainų skirtumų nebūtų, žmonės suprastų, kiek reikia įdėti paruošimui, o vairavimo mokyklas turėtų atidaryti tik vairavimo profesionalai.
