Turbūt ne paslaptis, kad mes jau senokai visiems skalambijame, kur esame ir ką mėgstame. Mobiliųjų telefonų sekimo technologijomis naudojasi teisėsauga, nors apie savo pomėgius („Facebook“) ar buvimo vietą („Foursquare“, nuotraukos su geografinėmis žymėmis, angl. geotag) mielai pranešame ir mes patys.
Į kurią sritį toliau skverbsis Didysis Brolis?
Į automobilius
Iš tiesų, čia yra kur pasireikšti. Galima gerokai kilstelėti saugumo kartelę, galima išvengti sukčiavimo ir gauti naudingos statistikos. „Kodėl privalomojo draudimo įmoka Jums tokia didelė? Taigi mes matome, kad vidutinis Jūsų pasirinktas greitis mieste – 70 km/val., o užmiestyje – 160 km/val.!
Tai, apie ką kalbame, vadinama telematika (angl. telematics), ir šio dalyko implementacijos jau sėkmingai funkcionuoja kai kuriose srityse. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose greitosios pagalbos automobiliuose Lietuvoje veikia GPS sistema, pagal kurią dispečerinė gali matyti, kur stovi ar važiuoja automobilis, todėl gali nuspręsti, kuris ekipažas greičiausiai pasiektų įvykio vietą. Ieškant globalesnių pavyzdžių – telematika naudojasi ir „Formulės 1“ komandos – tam, kad realiu laiku matytų, kur trasoje yra priešininkai.
Bet tai – tik užuomazgos. Artimoje ateityje viskas turėtų būti kompleksiškiau.
Įsivaizduokite – važiuojate automobiliu, ir jis sugenda. Jūs – nekoks variklių specialistas, ir tikrai nenorite valandą telefonu bandyti suprasti ir aiškinti techninei pagalbai, kas ir kodėl neveikia. Bet to ir nereikia! Prietaisų skyde spustelite mygtuką, jis automatiškai atlieka automobilio diagnostiką ir gautus duomenis kartu su pagalbos prašymu išsiunčia „pagalbai kelyje“.
Arba jau minėtas privalomojo draudimo pavyzdys – iki šiol draudikai turi duomenis tik apie autoįvykius, bet jokios kitokios statistikos apie jūsų vairavimo įgūdžius ir įpročius. Iš pirmo žvilgsnio, kas gi norės išsiduodi, kad esant galimybei, nevengia viršyti leistiną greitį dvidešimčia ar trisdešimčia kilometrų? Bet tokia stebėjimo sistema būtų ne tik gera drausminamoji priemonė, bet ir tam tikras balansas privalomojo draudimo atžvilgiu.
Kokia yra draudimo sistema? Iš tiesų, visi tarsi „susimetame“ pinigus tam, kad padėtume, kai kam nors nutinka nelaimė. O tokiu atveju – kodėl aš turiu mokėti lygiai tiek pat, kiek ir tas „kelių gaidelis“, senu bemsu bandantis patikrinti, kiek dar išspaudžia jo kibiras?..
Kai kur tokia sistema jau bandoma. Ir draudimo principas keičiasi – iš PAYD (pay-as-you-drive, liet. vairuoji – mokėk!) į PHYD (pay-how-you-drive, liet. mokėk tiek, kaip vairuoji)
Kaip tai turėtų veikti?
Dabartinės telematikos sistemos siūlo naudotis išmaniųjų įrenginių mikroprogramomis. Įsėdate į automobilį, įjungiate savo įrenginį į krovimosi lizdą ir mikroprograma automatiškai pradeda veikti. Tie, kas naudojasi navigacinėmis, žemėlapių mikroprogramomis ar „Endomondo“ (sporto monitoringui skirta mikroprograma), jau žino, kad šiuolaikiniai išmanieji kuo puikiausiai susitvarko su greičio ir atstumo registravimu. Tad taip veikia ir telematikos sistema – išmanusis renka duomenis, juos analizuoja, iš to darydamas išvadas apie jūsų vairavimo stilių – kelyje esate agresyvus ar atidus, kantrus ir nuoseklus, ar geriau pasirenkantis padaryti 30 kilometrų lanką, kad tik porą kilometrų nereikėtų stovinėti kamščiuose. Lietui lyjant sumažinote greitį? Sveikiname, draudikų akyse užsidirbote dar vieną pliusą!
Žinoma, tai – tik pradžia. Ateityje tokios sistemos galėtų tapti tokia pat įprasta automobilio komplektacijos dalimi, kaip kondicionierius ar informacinis kompiuteris. Regis, dėl to galėtų pradėti reikšti nepasitenkinimą kelių policininkai: jų tykojimas su radarais prarastų prasmę. Viršijai greitį – po minutės gauni SMS: „Laba diena! 2017-07-11 kelyje Vilnius-Klaipėda 242-ajame kilometre Jūs viršijote greitį 20 km/val. Baudos suma bus priskaičiuot prie Jūsų telefono sąskaitos. Gero kelio!“
