„Pavasaris dažnai asocijuojasi ne tik su pirmomis gėlėmis, bet ir šalia buitinių atliekų konteinerių, kelių ar miškuose „pražydusiomis“ senomis padangomis ar kitomis atliekomis. Tai ne tik neestetiška – gadina bundančios gamtos vaizdą, bet ir kenksminga tiek aplinkai, tiek pačiam žmogui. Natūralu, kad dažnai neteisingos elgsenos priežastimi tampa tiesiog informacijos trūkumas“, – teigia apklausą inicijavusios VšĮ „Moto Grupė“ direktorius Antanas Petrauskas.
Ketvirtadalis žino apie teisingą utilizavimą
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik kas ketvirtas šalies vairuotojas (24 proc.) domėjosi ir žino, kur galima išmesti nereikalingas automobilių, motociklų detales, tepalus ir kitas eksploatacines atliekas. Vyrai dažniau nei moterys domisi teisingu utilizavimu. Šiuo atžvilgiu atsakingiausiais vairuotojais gali būti laikomi 35-44 metų amžiaus vyrai.
Dažniausiai apie tai, kur galima atiduoti transporto priemonių eksploatacines atliekas, žmonės sužino iš servisų meistrų ir žiniasklaidos – tai tvirtino beveik pusė respondentų. Trečdalis vairuotojų teiravosi savo pažįstamų, informacijos ieškojo internete. 11 proc. apklaustųjų tvirtino informaciją pastebėję parduotuvėse.
Dažniausiai palieka servisuose
Automobilių vairuotojams pasiruošimas šiltajam sezonui dažniausiai apsiriboja padangų keitimu, transporto priemonių plovimu, tačiau motociklų vairuotojai, kurių kiekvienais metais Lietuvoje vis daugėja, rūpinasi naujais tepalais, stabdžių skysčiu, naujomis grandinėmis, akumuliatoriais ir kitomis detalėmis. Taigi vairuotojams reikia žinoti, kur atiduoti įvairių rūšių atliekas. Naujoji tvarka, nustačiusi daugiau atsakomybės servisams surenkant eksploatacines atliekas, tapo dideliu palengvinimu daugeliui vairuotojų. Apklausos duomenimis, net 2 iš 3 vairuotojų (68 proc.) nereikalingas detales ir senus skysčius palieka automobilių ir motociklų servisuose.
Trečdalis nesirūpina tinkamu atidavimu
Tie, kurie nesinaudoja servisų paslaugomis ar turi garažuose užsilikusių eksploatacinių atliekų, jų utilizavimu turi pasirūpinti patys. Kaip parodė apklausa, 28 proc. vairuotojų nereikalingas atliekas nuveža į specialias surinkimo aikšteles, 11 proc. palieka degalinėse ir parduotuvėse pirkdami naujas eksploatacines priemones. Tačiau daugiau nei trečdalis gyventojų nesirūpina teisingu utilizavimu: 16 proc. vairuotojų likusias senas detales, tepalus ar kitus skysčius „konservuoja“ garažuose, sandėliukuose ir rūsiuose, 13 proc. palieka prie buitinių atliekų konteinerių, o 12 proc. apklaustųjų, dažniausiai moterys, teigia patys nesirūpinantys utilizavimu.
„Daugelis po transporto priemonių remonto susidariusių atliekų yra labai pavojingos ir patekusios į aplinką gali padaryti didžiulės žalos. Surinkimo sistema šalyje veikia, infrastruktūriniu požiūriu ji yra tobulinama, kad būtų patogiau atiduoti šias atliekas. Taigi galimybių atiduoti yra, ko labiausiai reikia – tai žmonių sąmoningumo“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė.
Pasak specialistės, šiuo metu LR Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriame numatoma prievolė ir padangų platintojams (pardavėjams) – šie turės be papildomo mokesčio iš pirkėjų priimti to paties tipo seną daiktą. Pagal įstatymo projektą, platintojų patiriamas išlaidas turėtų padengti gamintojai ir importuotojai.
Dabar senas eksploatacines atliekas vairuotojai gali palikti servisuose, kai suteikiamos remonto ar keitimo paslaugos. Nereikalingas transporto priemonių detales priima didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Jų sąrašas ir adresai skelbiami internete Aplinkos ministerijos tinklalapyje. Internete taip pat galima rasti specializuotų bendrovių, surenkančių įvairias eksploatacines atliekas, adresus. Informacijos apie atliekų utilizavimą galima teirautis savivaldybėse ir seniūnijose.
Susigaudyti padės interaktyvus žemėlapis
Pasak A. Petrausko, informacijos apie šių atliekų priėmimo vietas galima rasti nemažai, tačiau ji išskaidyta ir žmonėms reikia paieškoti, kur galima atiduoti padangas, o kur senus tepalus, stiklą, akumuliatorius ar kitas senas detales. Siekiant, kad vairuotojams būtų patogiau susigaudyti, buvo sukurta speciali informacinė skiltis su interaktyviu žemėlapiu, parodančiu eksploatacinių atliekų surinkimo vietas visoje Lietuvoje.
Minėtoje vairuotojų apklausoje, atliktoje internetu, dalyvavo tūkstantis vairuotojų iš įvairių šalies miestų nuo 18 iki 54 metų amžiaus.
