1862 m. savo tėvo spynų dirbtuvėse Riuselsheime, Vokietijoje, A. Opelis pradėjo siuvimo mašinų gamybą, o jų gamybai nutrūkus, buvo pradėti gaminti dviračiai. 1886 m. pasirodė pirmasis dviračio modelis „Velociped“. Netrukus dviračiai iš Riuselsheimo sulaukė populiarumo ir „Opel“ užsitarnavo didžiausio pasaulyje dviračių gamintojo vardą. Tuo pačiu metu į savo gamybos asortimentą „Opel“ įtraukė ir motorinių dviračių gamybą. „Opel“ automobilių gaminimo istorija prasidėjo 1899 metais – tai yra antra seniausių automobilių gamintoja Vokietijoje po „Daimler – Benz“.

1902 metais „Opel“ pristatė „Lutzmann motorcar patent“ automobilį su 10/12 AG varikliu. Motoriniai automobiliai greitai išpopuliarėjo: iki 1906 m. iš gamyklos išriedėjo per 1000 automobilių. 1914 m. „Opel“ tapo didžiausia automobilių gamintoja Vokietijoje. „Opel“ vardas buvo žinomas, kaip populiarių ir įperkamų modelių gamintoja, tokių kaip „Doktorwagen“ (1909 m.) ar „Puppchen“ (1914 m.). Šie modeliai tapo Opel“ kompanijos pagrindu gaminant kokybiškus, patikimus ir daugeliui prieinamus automobilius.

1920 metai „Opel“ kompanijai buvo paženklinti sėkme, kuri tęsiasi ligi šiol. Tai –„Laubfrosch“ ir „Rakete“ modelių aukso amžius. Mažasis 4/12 AG automobilis pavadintas „Laubfrosch“ (liet. k. varlės medis), nes buvo nudažytas ryškia žalia spalva. 1924 m. „Opel“ tampa vienas pirmųjų automobilių gamintojų įdiegęs gamykloje automatinę surinkimo liniją. Taip pat „Opel“ pradėjo automobilio su reaktyviniu varikliu bandymus. 1928 m. Berlyno „Avus“ lenktynių trasoje, Fritzui von Opeliui su automobiliu – raketa pavyko pasiekti greičio rekordą – 238 km/val. Tuo metu tai buvo neįsivaizduojamas greitis. Dar po vienerių metų „Opel-Sander Rak1“ pakyla į orą: didelėje Frankfurto aikštėje pirmą kartą, nors ir trumpam, viešai pilotuojama „Opel-Sander Rak1“ raketa pakyla.

1929-ieji – sunkmečio automobilių industrijoje pradžia: pasaulinės krizės metu, milijonai žmonių netenka darbo. Griausmingo 3–ojo dešimtmečio pabaigoje pasaulinė ekonomika sugriūva lyg kortų namelis, tačiau „Opel“ randa stiprų partnerį už Atlanto – Amerikos gigantą „General Motors“. Riuselsheimo automobilių gamykla sugeba konsoliduoti savo poziciją rinkoje ir 1935 m. gamybos pajėgumai išauga iki 100 tūkst. automobilių per metus. Pristatomas naujas sunkvežimis „Blitz“, kuris buvo surenkamas Brandenburgo gamykloje. Tuo pat metu Riuselsheimo gamykla pristatė technologinę naujovę – modelis „Olympia“ buvo pirmasis vokiečių automobilis, kuris turėjo laikančiosios konstrukcijos plieninį kėbulą. Lygiai po metų prasidėjo 75 metus trunkanti kompaktinės automobilių klasės sėkmės istorija. Su pirmuoju „Kadett“ modeliu kurtos tradicijos iki šių dienų tęsiamos „Astra“ modelių linijoje. Iki 1936 m. „Opel“ tapo didžiausia automobilių gamintoja Europoje, surinkdama per 120 tūkst. automobilių kasmet.

Karo metu civilinių automobilių gaminimas buvo laikinai sustabdytas ir atnaujintas Vokietijos atstatymo metais. Greitai po karo atsigaunanti Vokietijos ekonomika turėjo įtakos daugumai „Opel“ modelių pavadinimų: „Olympia“, „Olympia Rekord“, „Rekord P1“, „Kapitän”, o daugumos Vokietijos gyventojų namuose maistas buvo laikomas „Opel“ šaldytuvuose, pavadinimu „Frigidaire“. 1962 m. švenčiant 100–ąjį „Opel“ jubiliejų, buvo atidaryta antroji gamykla Bochume – joje buvo gaminamas naujasis „Kadett“ modelis. Praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje sukurta keletas naujų modelių: legendinis „Commodore“, „Manta“ bei „GT“ modeliai; dėl ko „Opel“ vardas tampa dar labiau žinomas, kaip sportiškų ir emocionalių automobilių gamintojas. „Opel“ savo produktų segmente turi prestižinę „KAD“ liniją („Kapitän”, „Admiral“”, „Diplomat“), kuriuos vėliau pakeitė „Senator“ ir „Monza“ modeliai.

1971 m. gamyklos išriedėjo 10-milijonasis „Opel“ automobilis. Tais pačiais metais vairuodamas „Opel GT“ automobilį, Georgas von Opelis pasiekia elektra varomo automobilio greičio rekordą – 188 km/val. Šis faktas įrodo, jog „Opel“ planuose elektromobilių tema gyvuoja dešimtmečiais anksčiau, nei kas kitas galėjo bent pagalvoti. O dabar „Opel“ modelių gamoje yra elektromobilis „Ampera“.

1972 m. „Opel“ tapo pačiu sėkmingiausiu automobilių gamintoju Vokietijoje. Tuo metu Riuselsheime gimė naujų ekonomiškų, saugių bei aplinkai draugiškų modelių gama. Išleista penktoji „Kadett“ karta su priekiniais varomaisiais ratais, o aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas siekė tik 0,39 Cd, tad tai buvo vienas aerodinamiškiausių kompaktinių automobilių. Šie pasiekimai toliau buvo gerinami su „Omega“ (Cd 0,28) ir „Calibra“ (Cd 0,26) modeliais. 9–ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pagrindine tema tapo CO2 taršos mažinimas. Nenuostabu – „Opel“ ir čia buvo pradininkė. Riuselsheimo automobilių gamintoja tapo pirmąja Vokietijos kompanija, kuri pradėjo montuoti katalizatorius, o nuo 1989 m. visuose modeliuose buvo montuojama ši sistema.

1991 m. „Opel Astra“ modelyje debiutavo saugumo sistemos – šoninio smūgio apsaugos, sutvirtinimai sėdynės šonuose bei saugos diržų įtempėjai. Tai, jog „Opel“ kompanija yra moderni ir pirmaujanti, įrodė „Frontera“ modelio pristatymas. Šis laisvalaikio automobilis yra vienas iš SUV pradininkų, netrukus jis pakilo į šio segmento pirmaujančias pozicijas. 1992 m. „Opel“ atidaro gamyklą Eisenache. Tuo metu tai buvo pati moderniausia gamykla pasaulyje. 1997 m. „Opel“ tampa pirmąja gamintoja Europoje, kuri rinkai pristatė ekonomišką trijų cilindrų „Corsa“ modelį. 1999 m. debiutuoja „Opel Zafira“ modelis, kuris nustatė naujus šeimos automobilio interjero universalumo standartus. Tais pačiais metais „Opel“ šventė gamybos jubiliejų: iš gamyklos išriedėjo 50-milijonasis automobilis.

2008 m. pristačius „Insignia“ modelį, „Opel“ pradėjo prekės ženklų pozicionavimo kaitą. Su naujuoju flagmanu atskleidžiama nauja kompanijos filosofija: skulptūriškas meniškumas ir vokiška precizika. Šią filosofiją tęsia neseniai pristatyti „Zafira Tourer“ bei „Astra GTC“ modeliai.

„Opel“, kartu su dukterine britų kompanija „Vauxhall“, parduoda savo automobilius daugiau nei 40 valstybių. 6 Europos valstybėse įsikūrusiose gamyklose ir inžineriniuose centruose dirba apie 40 500 žmonių. Per 2010 m. „Opel/Vauxhall“ pardavė per 1,1 mln. automobilių bei komercinių automobilių ir pasiekė 6,2 proc. rinkos dalį Europoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją