Detektyvu tapusi istorija prasidėjo dar sausio mėnesį, kai L. Vorobej automobilio „Smart“ galinė dalis buvo apgadinta avarijoje. Po šio įvykio teko keisti 1999 m. pagamintos mašinos galinį buferį.
27-erių vyras nusprendė, kad geriausia būtų remontuoti servise, kuriame jis atlieka visus automobilio priežiūros darbus. Tačiau L. Vorobej pasirinkto serviso sudaryta remonto sąmata (1312 Lt) avarijos kaltininką apdraudusiai bendrovei „Gjensidige Baltic“ pasirodė per didelė – jie apskaičiavo, kad žala siekia 436,11 Lt bei pasiūlė rinktis iš su jais bendradarbiaujančių servisų sąrašo.
Baigėsi techninė apžiūra
Nusprendęs „Smart“ tvarkytis bendrovės „Automašinų dažymas“ servise, L. Vorobej įsivėlė į istoriją, kurios pabaigos iki šiol dar nematyti.
„Servisas paėmė automobilio apžiūros protokolą ir pasakė, kad paskambins, kai suras reikiamą buferį. Kadangi ir be buferio, t.y. su sulaužytu galėjau važinėti, susitariau, kad nepaliksiu automobilio. Be to, jiems daviau pradinę sąmatą sudariusio ir reikiamą buferį turėjusio serviso kontaktus, galėjo iš jų nupirkti, bet matyt kaina nepatiko. Skambučio laukiau mėnesį ar du, tada neiškentęs pats paskambinau jiems. Jie aiškino, kad šiuo metu nėra rinkoje reikiamo buferio, tad laukia kol atsiras. Kadangi „Smart“ yra reta mašina, supratau situaciją ir sutikau dar palaukti. Tada praėjo dar porą mėnesių ir nesulaukiau jokio skambučio. Kai kreipiausi į draudikus dar kartą, kad jų servisas neatlieka savo darbo, sužinojau, kad nesu pasirašęs kažkokio akto. Tačiau servisas man ir nedavė nieko pasirašyti. Kitą dieną nuvykęs į servisą pasirašiau reikiamus dokumentus ir sutarėme, kad detalės bus ieškoma toliau“, – DELFI pasakojo L. Vorobej.
Praėjo dar mėnuo, vairuotojas vėl kreipėsi į servisą klausdamas, kaip sekasi buferio paieškos ir išgirdo viltingą atsakymą, kad galbūt jau pavyko rasti reikiamą detalę Lenkijoje. Vis dėlto ir tąkart reikalai nepasistūmėjo į priekį.
Per šį laikotarpį baigėsi avarijoje apgadinto „Smart“ techninės apžiūros galiojimas, o su nesutvarkytu automobiliu į techninės apžiūros centrą važiuoti nebuvo prasmės.
Įstatymai tokių atvejų nereglamentuoja
Birželio pabaigoje jis dar kartą kreipėsi į draudikus teigdamas, kad servisas neranda reikiamos detalės ir dėl to negali suremontuoti jo automobilio. Draudimo bendrovės atstovo atsakymas buvo trumpas: „Pabandykite kreiptis į kitą servisą iš sąrašo“.
Tada L. Vorobej raštu kreipėsi į Draudimo priežiūros komisiją (DPK) klausdamas, ką daryti susiklosčius tokiai situacijai? Iš DPK Juridinio skyriaus vyriausiosios specialistės L. Vorobej gavo atsakymą: „Iš Jūsų aprašytos situacijos matyti, kad draudikas negali atlikti savo pareigos pagal draudimo sutartį, nes jo pasiūlytas autoservisas neranda tinkamos detalės. Sprendžiant iš tokių aplinkybių, galima sakyti, kad tai ne nuo draudiko valios priklausančios aplinkybės, todėl vargu ar galima privesti draudiką įvykdyti pareigą, jeigu objektyviai nėra galimybės tai padaryti. (...) Kaip matote, įstatymai nereglamentuoja tokių atvejų, kai draudikas nori vykdyti savo prievolę, bet negali to padaryti dėl objektyvių priežasčių, todėl niekaip šio proceso (būtent detalių paieškos) paspartinti negalima. Todėl šiuo atveju siūlyčiau pasidomėti kitais draudimo išmokos mokėjimo būdais ir pasirinkti tą, kuris Jums būtų priimtinesnis.“
Vilnietis nusprendė, kad neverta keisti serviso ir visko pradėti iš pradžių. Tačiau nesėkmingos meistrų paieškos tęsėsi toliau, kol rugsėjo viduryje L. Vorobej sulaukė džiugios naujienos: turime buferį, atvežkite savo automobilį. Vis dėlto kaip tik tuo metu sugedo jo „Smart“, remontas užtruko keletą dienų, o dėl užimtumo bendrovė „Automašinų dažymas“ L. Vorobej automobilio remontą atidėjo iki spalio 10 d.
Sutartą dieną ryte servise palikęs automobilį vilnietis po kelių valandų sužinojo, kad detalės pas tiekėją jau nebėra. Vakare atvykęs pasiimti taip ir nesuremontuoto automobilio L. Vorobej pasiūlė bendrovės „Automašinų dažymas“ darbuotojams kreiptis į kitą servisą, kuriame, jo žiniomis, yra reikiamas buferis.
„Jie skambino į tą servisą dėl buferio, bandė nusiderėti nuo 250 Lt iki 150 Lt už buferio dalį, pagrįsdami, kad tokia rinkos kaina, nors kalbėjo su servisu, kuris tik „Smart“ automobilius taiso. Taigi įdomu, kas geriau žino rinkos kainą?, – kalbėjo L. Vorobej. –Buferis yra sudarytas iš 3-jų dalių (centrinės dalies ir abiejų pusių). Mano „Smartui“ reikia dviejų – vairuotojo pusės ir centrinės dalies. Iš tokio elgesio tampa aišku, kodėl servisas nerado ir nenupirko buferio, nes ieško kaip galima pigiausio varianto ir nuo to klientas niekaip neapsaugotas, o servisas gali ieškoti be galo be krašto engdamas pardavėjus“.
Po savaitės, spalio 18 d., „Smart“ savininkas nuvyko į servisą ir paprašė automobilio remonto akto kopijos.
„Nežinau, kaip tiksliai vadinasi tas dokumentas, tačiau jiems esu pasirašęs du kartus. Pirmą kartą – kai užregistravau automobilį remontui, ir antrą sykį – kai pusdieniui palikau automobilį. Bet jie man jokio dokumento nebuvo pateikę, todėl norėdamas turėti įrodymus, kad pas juos apskritai esu buvęs, nuvažiavau prašyti to dokumento“, – pasakojo vyras.
Nujausdamas, kad susitikimas laukia ne iš maloniųjų, jis pokalbį įrašė. Išgirdęs prašymą ir priekaištus, kad „jeigu š...ą malat, nuo šiol bus bendraujama per aplinkui“, bendrovės „Automašinų dažymas“ darbuotojas prie L. Vorobej akių suplėšė automobilio remonto aktą ir leido suprasti, kad „jeigu jūs taip kalbate, tai jūsų čia net nebuvo“.
Susitarta buvo tik žodžiu?
Susisiekus su bendrove „Automašinų dažymas“, jos atstovas aiškino, kad su L. Vorobej buvo susitarta tik žodžiu.
„Mes jam nieko nežadėjom, sakėm, kad jeigu surasim, tai suremontuosim, jeigu ne – tai sorry. Paskui suradom detalę, pasakėm, kad jau yra, tačiau jis sakė, kad dabar negali ir atvažiuos gal vieną savaitę, gal kitą. Kai jis atvažiavo po poros savaičių, ta detalė, kurią buvom suradę, jau buvo parduota. Buvom suradę kitą, tačiau jos neatvežė. Tada jis atvažiavo, pasakė kad mes nieko nedarom, pradėjo negražiai kalbėti, tada mes pasakėm, kad nesusikalbėsim, ir viskas. Jis jokių dokumentų nebuvo palikęs, o remonto aktas iš draudimo turi būti pas klientą“, – pasakojo bendrovės „Automašinų dažymas“ vadybininkas Andrius.
Ilgai kantrybę demonstravęs L. Vorobej galiausiai nusprendė, kad kreipsis į kitą servisą, kuris galėtų sutvarkyti jo automobilį, ir paskui bandys reikalauti kompensacijos iš draudikų dėl serviso neatliktų paslaugų.
