Savivaldybė privačiuose kiemuose rengti aikšteles atsisako, tačiau sutinka kompensuoti dalį išlaidų, jei gyventojai nuspręstų patys imtis iniciatyvos. Bėda ta, kad sunkiausia susitarti patiems gyventojams. Ne visi sutinka vietoj žalios vejos žiūrėti į automobilį ir skundžia tuos, kurie savo transporto priemonę priversti palikti pažeisdami taisykles.
Buvo konfiskuotas tik vienas automobilis
Antrus metus vykstančios Vilniaus savivaldybės akcijos „Daugiau erdvės kiemuose“ rezultatų tikimasi sulaukti spalio pabaigoje arba lapkričio mėnesį. Gyventojai skatinami pranešti apie nenaudojamus automobilius savo kiemuose trumpuoju numeriu 1648 arba elektroniniu paštu savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, o akcijoje dalyvaujanti policija pasižada informaciją patikrinti ir imtis priemonių. Nenaudojami automobiliai neretai būna pusiau išardyti, tačiau gali atrodyti ir visiškai tvarkingai, tik seniai pasibaigęs jų techninės apžiūros galiojimas.
Pirmiausiai automobilio savininkui bus paliktas įspėjamasis lapelis. Jei automobilis iš kiemo vis tiek nedings, bus nustatytas jo savininkas ir įspėtas asmeniškai. Susitvarkyti įprastai duodamas 10 dienų terminas. Jei įspėjimas ignoruojamas, skiriama 200-500 Lt bauda, vėliau ji išauga iki 1000 Lt ir galiausiai automobilis konfiskuojamas. Pavasarį šią kraštutinę priemonę teko atlikti tik vieną kartą, visi kiti savininkai susizgribo anksčiau.
Anot savivaldybės atstovų, vienos tokios akcijos metu atlaisvinama apie 500 vietų. Kadangi akcijos vyksta du kartus per metus – rudenį ir pavasarį, atsiranda apie 1000 laisvų vietų.
Automobilių skaičių sumažintų mokestis
Kaip DELFI teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys, atsilaisvinus vietoms, kurios užkemša aikšteles, logiškai mąstant, netinkamose vietose statomų automobilių turėtų mažėti, tačiau tokių tendencijų nesimato.
Anot pareigūno, piktybiškai taisykles pažeidžia tik prabangių automobilių savininkai, kurie dažniausiai savo automobilius „numeta“ miesto centre. Kiemuose piktybiškumo atvejai reti, žmonės čia paprastai yra tapę sąlygų įkaitais.
„Gyventojai nori plėsti automobilių aikšteles, tačiau susiduriame su kitos dalies gyventojų prieštaravimais. Jei gyventojai nesusitaria, niekas nesikeičia. Tie, kurie labiau nori žalios vejos, dažniausiai ir praneša apie ne vietoje pastatytus automobilius. Deja, situacija tik aštrėja, nes automobilių daugėja. Mes tarpusavyje juokaujame: jei „Siemens“ arenoje vyksta koncertas, trijų asmenų šeima į jį atvyksta su trimis automobiliais. Tačiau tai jau mentaliteto klausimas, gal noras įtvirtinti savo nepriklausomybę“, - svarstė V. Grašys.
Vilniaus savivaldybėje būta svarstymų apie metinio automobilio mokesčio įvedimą, tačiau toks siūlymas Seime buvo atmestas. Anot Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjo Gintaro Tamošiūno, pati savivaldybė tokio mokesčio įvesti negali. Jį turėtų patvirtinti įstatymų leidėjai. Pinigai tokiu atveju taip pat greičiausiai plauktų į bendrą valstybės biudžetą ir nepasiektų savivaldybės, nors būtų visai gerai turėti fondą, kurio lėšos būtų naudojamos automobilių statymo aikštelių reikmėms.
Kita vertus, mokestis automobilių statymo problemą spręstų savitu būdu – jis reguliuotų automobilių skaičių šeimoje bei labai greitai priverstų nenaudojamų automobilių savininkus atsikratyti balasto.
Užsienyje konfiskuojama automobilis iškart patenka į metalo laužą
Automobilių-vaiduoklių savininkus drausmintų ir supaprastinta automobilio konfiskavimo tvarka. Tokia praktika sėkmingai taikoma kitose Vakarų Europos šalyse. Jei nustatoma, kad automobilis neturi techninės apžiūros talono ir draudimo, savininkas iš pradžių perspėjamas, antrą kartą jam skiriama bauda, o trečią kartą automobilis konfiskuojamas ir iškart utilizuojamas.
Pavyzdžiui, jei konfiskuotas automobilis atitenka mokesčių inspekcijai, savivaldybei ar dar kažkam, jis turi būti apskaitytas kaip turtas, o valstybinio turto taip paprastai neutilizuosi, reikia skelbti konkursus. Šiuo metu konfiskavimo procedūra pasibaigia tuo, kad policija automobilį nutempia į aikštelę, kur jis gali stovėti 10, 20, 30 metų. Užsienyje konfiskuotą automobilį iškart pasiima metalo laužo įmonė, vietoje jį supresuoja ir išveža“, - teigė G. Tamošiūnas.
Užtvaros nelegalizuojamos, bet leidžiamos
G. Tamošiūnas sutinka, kad ši akcija automobilių statymo problemų kiemuose neišspręs, nors vieną kitą vietą iš tiesų atlaisvins.
„Savivaldybėje buvo svarstymų dėl požeminių ir antžeminių aikštelių plėtros, tačiau viskas susiveda į finansavimą. Kita vertus, gana sėkmingai veikia programa, kai gyventojai buriasi į bendriją, imasi iniciatyvos plėsti ar įrengti aikštelę ir kreipiasi į savivaldybę, kuri, įvertinusi padėtį, gali padengti 50 proc. lėšų. Savivaldybė tikrai vien už savo lėšas neplatins aikštelių privačiuose kiemuose, tačiau labai skatina gyventojų iniciatyvas, kad jie patys administruotų savo namą ir rūpintųsi aplinka.
Tai kol kas viena iš efektyviausių ir realiai veikiančių programų, juolab kad dažnai nereikia aikštelės platinti dvigubai ar trigubai. Sovietiniais laikais kiemai buvo planuojami labiau žiūrint grožio, o ne funkcionalumo, tačiau kartais užtenka pakeisti automobilio statymo vietą, kad jis būtų statomas kampu, o ne išilgai, ir vietos labai padaugėja“, - teigė DELFI pašnekovas.
Anot G. Tamošiūno, kiemų, kuriuose situacijos pagerinti visiškai neįmanoma, nėra daug. Kita problema, kad, ypač senesniuose rajonuose, kur gyvena daug pensinio amžiaus žmonių, dalis žmonių mieliau norėtų matyti suoliuką, medį, žolę, gėlę, o ne automobilį. Rasti kompromisą būna nelengva – tam esą ir reikalingos bendrijos.
„Dar viena problema, su kuria susiduriame, kad žmonės, kurie aikšteles praplečia, dažnai įsirengia užtvaras. Mat visada atsiranda tokių, kurie neprisideda pinigais prie aikštelės platinimo, bet vėliau ja naudojasi. Suprantu, kad tiems žmonėms pikta, tačiau šios užtvaros nėra legalios. Raginame žmones šias problemas spręsti maksimaliai nesipykstant tarpusavyje, kita vertus, mes patys priekabių neieškome, reaguojame tik į skundus.
Lygiai taip pat elgiamės su pažeidėjais kiemuose, kurie ne vietoje automobilius statosi iš bėdos ir specialiai neieškome ir ant šaligatvio užvažiavusių automobilių. Kas kita – piktybiniai atvejai, kai automobilis pastatomas ant ką tik pasodintų želdinių ar vaikų žaidimo aikštelėje. Tuomet baudžiame tikrai griežtai“, - pasakojo savivaldybės atstovas.
