DELFI skaitytojams - pirmieji kelionės finišą pasiekusio V.Miliaus įspūdžiai.
„Kelionė tikrai buvo įdomi visomis prasmėmis, tačiau dar reikia laiko, kad suprasčiau tai, ką pavyko padaryti. Viena kelionės dalis buvo Europa, kuri niekuo nestebina, tačiau pervažiuoti Rusiją yra unikalus dalykas. Vis dėlto dabar jau galiu pasakyti, kad nieko ten baisaus, važiuoti galima. Iš kitų keliautojų pasakojimų buvau visko girdėjęs, daugiau ar mažiau žinojau ko galima tikėtis, tačiau kas laukia už Čitos jau niekas negalėjo pasakyti. Dėl to ir prieš kelionę žinojau tik apytiksliai, kiek kilometrų teks įveikti, nes maršrutą buvo galima planuoti įvairiai. Taigi vietoj planuotų 16 tūkst. km nuvažiavau šiek tiek mažiau - beveik 15,2 tūkst. km.
Manau, kad šį atstumą galima nuvažiuoti ir dar greičiau. Juk kelionei prasidėjus vienai dienai buvau stabtelėjęs Lietuvoje. Be to, buvo galima laiko sutaupyti ir skiriant mažiau dėmesio nakvynės vietom, tačiau nesinorėjo rizikuoti, todėl laiką skirsčiau taip, kad kelionė būtų ir patogi, priešingu atveju gal visai nebūčiau pasiekęs tikslo. O visiems, kas norės pakartoti šį žygį, nuvažiuoti greičiau ar tiesiog šiuo maršrutu keliauti, galėsiu patarti, padėti pasirinkti kelius. Tikrai nebijau, kad ateityje kažkas norės pagerinti šį pasiekimą.
Jaučiuosi šiek tiek pavargęs, šiuo metu Vladivostoke jau 2 val. nakties (18 val. Lietuvos laiku), paskutines 2 paras važiavau be normalaus poilsio, tad noriu bent jau iki rytojaus pietų išsimiegoti. O paskui žadu susitikti su Vladivostoko meru, kuriam perduosiu Vilniaus mero adresuotą laišką.
Lėktuvo bilietus į Lietuvą turėjau nusipirkęs jau anksčiau, namo planuoju grįžti gegužės 3 d., tuomet ir bus įregistruotas pasaulio rekordas, važiuojant nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Jeigu nepavyks pasikeisti bilietų ir grįžti namo anksčiau, tuomet reikės galvoti, ką čia veikti, bet miestas didelis, yra ką pažiūrėti. Be to, juk ir vandenį vežu iš Atlanto vandenyno, kurį žadu išpilti į Ramųjį vandenyną.
Linkėjimai skaitytojams ir iki pasimatymo Lietuvoje!“
