Pravažiavus pirmąjį būtų nuskaitomas automobilio numeris ir pravažiavimo laikas, o po, pavyzdžiui, 20 km kitas matuoklis vėl nuskaitytų automobilio numerį ir paskaičiuotų, kokiu vidutiniu greičiu jis nuvažiavo visą atstumą.
„Pravažiavus pro matuoklį, jis fiksuoja palydovinį laiką minutėmis ir automobilio numerį, pravažiuojant pro kitą matuoklį po 10 km, 15 km ar 50 km vėl fiksuojamas laikas ir automobilio numeris, tuomet atstumas padalinamas iš laiko ir paskaičiuojamas vidutinis greitis tame ruože. Žinoma, atsiranda daug interpretacijų, kad vis tiek bus galima lėkti, o po to aikštelėje pastovėti. Tačiau nematau logikos, galbūt kam nors ir susišvies taip elgtis, bet tokių žmonių bus nedaug“, – DELFI sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.
Šie matuokliai vienas nuo kito gali būti statomi įvairiais atstumais – tai priklauso nuo to, kokio ilgio kelio ruožas yra be nusukimų.
„Paprasti stacionarūs greičio matuokliai veikia nedideliu spinduliu. Kartais juokaujama, kad jie veikia 90/60/90 principu. Prie matuoklio žmogus pristabdo, bet po to ir vėl viršija greitį. Sumontavus naujuosius matuoklius, ilgesniuose ruožuose būtų galima išlaikyti saugų leistiną greitį, nes nebebūtų poreikio lenkti. Dabar visam srautui važiuojant 90 km/val., būtinai atsiranda norinčių važiuoti 120 km/val. ir jie pradeda lenkti. Jeigu toks vairuotojas žinotų, kad gaus baudą, jis važiuotų su srautu“, – apie naujųjų matuoklių naudą kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, šiuo metu reikia naujų priemonių eismo saugumui gerinti, nes žmonės jau priprato prie prieš kelerius metus įgyvendintų sugriežtinimų
„Dabar jau reikalingos priemonės, mažinančios žuvusiųjų skaičių keliuose, nes nuo 2007 m., kai buvo pritaikyta daug inžinerinių priemonių, sugriežtintos baudos, žmonės priprato, todėl nebepastebimas žuvusiųjų skaičiaus mažėjimas. Remiantis užsienio šalių patirtimi, reikia žengti kitą žingsnį ir ieškoti kitų priemonių. Vieną jų galėtų būti šie matuokliai“, – tvirtino E. Skrodenis.
Jo vertinimu, šie matuokliai Lietuvoje galėtų atsirasti po maždaug dvejų-trejų metų.
Pašnekovas svarsto, kad pirmiausiai tokie matuokliai galėtų atsirasti autostradoje Vilnius-Kaunas arba „Via Baltica“ magistralėje tarp Mauručių ir Puskelnių.
„Dar reikia atlikti nemažai parengiamųjų darbų, pakeisti nemažai teisės aktų, pavyzdžiui, kad atsirastų vidutinio greičio sąvoka, taip pat atlikti metrologines patikras, kalibravimus“, – tvirtino jis.
Dabar naudojami greičio matuokliai fiksuoja automobilio greitį, o naujieji fiksuotų automobilio numerį. Šią sistemą galima būtų naudoti ir plačiau, pavyzdžiui, patikrinti, ar automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą, ar turi civilinės atsakomybės draudimą.
Tokie matuokliai naudojami Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje. Pavyzdžiui, Čekijoje aplink Prahą veikia 30-40 tokių ruožų. Pasak jo, Prahos savivaldybė džiaugiasi, kad eismo saugumo situacija gerokai pagerėjo.
„Ši technologija dažnai naudojama tuneliuose, kur svarbus vidutinis greitis, kad automobiliai nevažiuotų pernelyg lėtai ar per greitai. Taip pat ir greitkeliuose“, – sakė LAKD direktoriaus pavaduotojas.
DELFI jau rašė, kad šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuvoje turėtų pradėti dirbti penki automobilių tikrinimo vartai, kurie skenuos automobilių numerius ir tikrins, ar jie drausti, techniškai tvarkingi, kiek sveria, kokiu greičiu važiuoja ir kitus parametrus.
