Pirmiausia į akis krinta akivaizdūs išvaizdos skirtumai: 4 cm paaukštinta važiuoklė, jau minėtas arkų, slenksčių „apkaustymas“, gerokai didesni ratai (taip pat ir aukštesnio profilio padangos). Priekinis buferis taip pat atrodo gerokai agresyviau. Šis „Volvo“ tiesiog rėkte rėkia, kad jis yra varomas visais 4 ratais. Deja, šis malonumas kol kas galimas tik su T5 benzininiu varikliu. Sklinda kalbos, kad kiek vėliau „Volvo“ pristatys visų varomų ratų sistemą ir naujai pasirodžiusiems varikliams, tarp jų ir dyzeliniams.

Viduje labiausiai pastebimas akcentas – dviejų spalvų odinės sėdynės, sutinkamos XC klasės mašinose, tuo tarpu skydelis, centrinė konsolė jau matyti įprastame V40.

Visa tai, be abejo, malonu akiai, bet vairuojant gerokai svarbiau yra kiti pojūčiai. Vienas jų – saugumas. Šis „Cross Country“ tiesiogine žodžio prasme „prifarširuotas“ saugumo įrangos, pradedant SIPS, baigiant BLIS. Aprašyti visas aktyvias ir pasyvias sistemas, egzistuojančias šiame automobilyje užtruktų begalę laiko, tad paminėsime svarbiausias ir labiausiai pasitarnaujančias.

BLIS įspėja apie kliūtis, esančias aklosiose veidrodėlių zonose. Mirksinti ar nuolat deganti lemputė perspėja, kad persirikiuoti būtų pavojinga. Kadangi įspėjančios lemputės įtaisytos veidrodėlių gaubtuose, jų nepastebėti tiesiog neįmanoma (su kiekvienu žvilgtelėjimu į šoninius veidrodžius, į akis krinta ir šios lemputės). Pabrėžtina, kad sistema fiksuoja automobilius, esančius net už 70 metrų, kad galėtų įspėti apie milžinišku greičiu atlekiančius vairuotojus.

Aktyvus greičio palaikymas bus tikra atgaiva didelius atstumus užmiestyje įveikiantiems vairuotojams. Ši sistema veikia kaip įprastas pastovaus greičio palaikymas, be to, esant būtinybei, ji priverstinai sumažins automobilio greitį pagal priešais važiuojančią transporto priemonę. Atstumas iki priešaky esančio automobilio, jautrumas – visa tai vairuotojas gali reguliuoti pagal savo poreikius ir nuotaiką, tad automobilis visada važiuos būtent taip, kaip jūs to pageidaujate.

Kad ir kokios gudrios atrodytų šios sistemos, tačiau iki svarbiausio šio automobilio kozirio joms dar toli. Kita sistema – eismo juostos laikymosi pagalba. Pabandžius švelniai kirsti skiriamąją juostą atrodo, kad automobilis pats bando švelniai tau padėti grįžti į savo juostą, o ją kertant šiek tiek staigiau – švelniai papurto vairą, kad šiek tiek „prabudintų“ vairuotoją. Tai tiesiogiai susiję ir su apsauga nuo užmigimo vairuojant: šis „V40 Cross Country“ fiksuoja vairuotojo kreives, daromas kelyje, ir, joms sutapus su užprogramuotais algoritmais, pasiūlo vairuotojui sustoti, prasiblaškyti, išgerti puodelį kavos.

Dar viena naujovė „Volvo“ asortimente – lygiagretaus automobilio statymo pagalba. Inscenizuotoje aikštelėje „paprašėme“ automobilio atsistoti lygiagrečiai tarp kitų dviejų. Užfiksavęs tinkamą tarpą, „Volvo“ perėmė praktiškai visą kontrolę (vairuotojui liko tik stabdžių pedalas ir pavarų perjungimas tarp R ir D pozicijų). Jausmas, kai automobilis pats sukinėja vairą už tave, reikalaujantis pripratimo, tačiau jam užteko vos 1,2 korpuso ilgio tarpo, kad sėkmingai ten atsidurtų. Įspūdinga!

Dar vieno koncerno pasididžiavimo – „City Safety“ – deja (o gal tiksliau ačiū dievui!), negavome progos išbandyti... Sistema fiksuoja pėsčiuosius, kitus eismo dalyvius ir, esant reikalui, įspėja apie artėjančią kliūtį, o kritiniu atveju ir bando sustabdyti automobilį. Pagal draudimo bendrovių atliktus tyrimus „Volvo“ saugumo sistemos sumažina jų vairuotojų tikimybę pakliūti į tokias avarijas ar bent sušvelninti padarinius nuo 20 iki 41%, o tai jau gali lemti ir ne vieną išgelbėtą gyvybę.

Toliau – apie technines šio automobilio savybes. Mūsų bandytas D4 variklis, turėjęs 177 AG ir 400 Nm sukimo momentą, nė iš tolo neprilygsta galingiausiai T5 versijai (254 AG ir visi varomi ratai), tačiau lėtu jo tikrai nepavadinsi. Automobilis pakankamai greitai reaguoja į akceleratoriaus pedalo paspaudimus, įsibėgėja, atrodo, visiškai be jokių pastangų, lengvai ir užtikrintai. Garso izoliacija tiek nuo išorės triukšmo, tiek nuo variklio gaudimo yra pagirtina. Jokių erzinančių triukšmų, nė karto neaplankė jausmas, lyg važiuotum praviru langu. Tik staigiau spustelėjus akceleratorių pasigirsta malonus urzgimas iš galinės automobilio dalies.

Važiuoklė taip pat paliko gerą įspūdį. Kelyje automobilis – stabilus, Kauno duobėms ir kelio nelygumams pakaba buvo itin atlaidi, neprivertė sukąsti dantų su kiekvienu grumsteliu.

Priartėjome prie didžiausio šio automobilio minuso. Nesijaudinkite, tai ne ergonomika, prietaisų išdėstymas ar garso aparatūra (visa tai pavyzdinio lygio). Tiesiog automobilis nėra skirtas aukštaūgiams. 192 cm ūgio žmogui priekyje tenka atsitraukti sėdynę iki galo bei plačiai ją atlenkti, todėl gale tiesiog fiziškai nėra vietos: tik dėl stoglangio atsiradusios papildomos erdvės lubose neteko išmatuoti kiekvienos duobės gylio savo galva. Saugos diržų tvirtinimas tokio ūgio žmogui taip pat yra per žemai ir ilgesnėje kelionėje taptų erzinančiu dalyku. Tai nėra automobilio inžineriniai trūkumai ar opios problemos, tiesiog didesnių gabaritų žmonėms reikėtų pasirinkti kažką iš didesniųjų „Volvo V40 Cross Country“ brolių – tam puikiai tiktų bet kuris iš XC70, XC60 ar XC90.

„Volvo“ sukūrė tikrai daug žadantį padidinto pravažumo automobilį, kuris pasižymi pagirtina dinamika, puikia medžiagų kokybe, pavydėtinu saugumu, ir turėtų kovoti su BMW X1 bei kitais šio segmento atstovais. Itin konkurencinga ir jo kaina – mūsų bandytos „Summum“ komplektacijos „V40 Cross Country“ kainuoja 125 000 Lt.