Etiketėje bus pateikta informacija apie tris eksploatacinius parametrus. Du iš jų yra susiję su aplinka (energijos vartojimo efektyvumas ir riedėjimo triukšmas), o trečiasis – su sauga. Taigi naujasis ES reglamentas reikalauja, kad prie kiekvienos parduodamos padangos būtų priklijuota etiketė su nurodytu pasipriešinimu riedėjimui (žr. toliau pateiktus išsamius paaiškinimus), išorinio riedėjimo triukšmo lygiu ir stabdymo keliu ant šlapios dangos (sukibimu su šlapia kelio danga).

Padangų etiketės pavyzdys
Pirmadienį Vilniuje žiniasklaidos atstovus ir padangų pardavėjus su naujuoju padangų ženklinimo reglamentu supažindinusios „Michelin“ kompanijos atstovų teigimu, šia naujove siekiama dviejų tikslų: pirmiausia, suteikti vairuotojams objektyvią informaciją apie padangos eksploatacines savybes, apie kurias visuomenė ne visada būna informuota; antra, padėti pagerinti padangų eksploatacines savybes, skelbiant šią informaciją.

Žadama, kad ši plataus masto iniciatyva padės vartotojams geriau suprasti padangų poveikį jiems patiems ir bendruomenei saugos bei aplinkos požiūriu. Reglamentas ypač reikšmingas tuo, kad jame pirmą kartą pasaulyje reikalaujama nurodyti duomenis apie padangų energijos vartojimo efektyvumą.

Kokia informacija nurodoma etiketėje?

Etiketė bus panaši į tą, kurią vartotojai jau yra įpratę matyti ant buitinių prietaisų. Joje bus nurodyta padangos kokybės klasė pagal tris eksploatacinius parametrus:
- pasipriešinimą riedėjimui, kuris reiškia poveikį degalų sunaudojimui – nuo A iki G klasės;
- sukibimą su šlapia danga, kai yra matuojamas stabdymo kelias ant šlapios dangos – nuo A iki G klasės;
- išorinį riedėjimo triukšmą, matuojamą decibelais (dB).

Ta pati informacija turi būti nurodyta padangų pirkimo sąskaitoje arba pridėta prie jos, kad galutiniai naudotojai galėtų geriau suprasti apie padangas ir jas palyginti, vadovaudamiesi jau minėtais trimis parametrais.

Siūlome išsamiau susipažinti apie tris eksploatacinių savybių kriterijus, nurodytus europinėje etiketėje.

1 kriterijus. Pasipriešinimas riedėjimui

Pasipriešinimas riedėjimui
Su kiekvienu rato apsisukimu padanga, veikiama savo masės, deformuojasi, kai susiliečia su kelio danga, todėl jos sudėtyje esančios medžiagos įkaista. Sumažinus šį šilumos susidarymą, galima sumažinti degalų sąnaudas, taigi ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį. Jėga, kliudanti automobiliui judėti į priekį, vadinama „pasipriešinimu riedėjimui“. Ji matuojama pagal sunaudotą energijos kiekį, nuvažiuojant tam tikrą atstumą. Kad įveiktų šį pasipriešinimą riedėjimui, padangos sunaudoja maždaug 20 proc. automobilio sunaudojamų degalų. Kitaip tariant, tai reiškia, kad vieną iš penkių pilnų bakų degalų sunaudoja padangos. Taigi pasipriešinimo riedėjimui sumažinimas padeda pastebimai padidinti kelių transporto energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti išmetamųjų anglies junginių kiekį bei tuo pačiu sumažinti išlaidas degalams. Padangos klasė nustatoma tikrinant bandymų įrenginiu, kuris nustato padangos pasipriešinimo riedėjimui koeficientą.

Reikia turėti omenyje, kad iš kiekvieno sudeginto benzino litro į atmosferą išsiskiria 2,3 kg CO2, o iš kiekvieno litro dyzelino – 2,65 kg CO2.

Energijos vartojimo efektyvumas išreiškiamas koeficientu, apskaičiuotu dalijant bandymų įrenginio išmatuotą pasipriešinimą riedėjimui ir padangos apkrovą bandymo metu. Naujojoje etiketėje energijos vartojimo efektyvumą simbolizuos raidė spalvinėje skalėje (panašiai kaip ant buitinių prietaisų arba naujų automobilių) po standartine, Europos Sąjungos nustatyta energijos vartojimo efektyvumo piktograma.

Yra septynios energijos vartojimo efektyvumo klasės – nuo A (didžiausio efektyvumo) iki G (mažiausio efektyvumo), kurių reikšmė skiriasi tik tuo, kad sumontavus konkrečiame automobilyje visą A klasės padangų rinkinį degalų sąnaudas galima sumažinti iki 7,5 proc., palyginti su visu G klasės padangų rinkiniu.

2 kriterijus. Sukibimas su šlapia danga

Stabdymo kelias matuojamas pagal standartinę procedūrą, lyginant vienai ar kitai klasei priskirtiną padangą su standarte apibrėžta kontroline padanga. Dviejų atstumų (bandomos padangos ir kontrolinės padangos) santykis lemia etiketėje nurodytą padangos klasę pagal sukibimą su šlapia danga.

Sukibimas su šlapia danga
Kaip ir pasipriešinimas riedėjimui, sukibimas su šlapia danga išreiškiamas septyniomis efektyvumo klasėmis – nuo A (geriausias) iki G (blogiausias). Nors rezultatai gali svyruoti priklausomai nuo automobilio ir faktinių orų sąlygų, skirtumas tarp klasių reiškia, kad automobilio, kuriame sumontuotas visas A klasės padangų rinkinys, stabdymo kelias gali būti iki 30 proc. trumpesnis, palyginti su automobiliu, kuriame sumontuotas visas G klasės padangų rinkinys. Tai atitinka maždaug 18 m atstumą, stabdant 80 km/val. greičiu važiuojantį automobilį iki visiško sustojimo.

3 kriterijus. Išorinis riedėjimo triukšmas

Kadangi padangos prisideda prie transporto keliamo triukšmo, kuris pasižymi didžiuliu neigiamu poveikiu, naujojoje etiketėje nurodytas padangos išorinio riedėjimo triukšmo lygis, o ne tas triukšmo lygis, kurį jaučia automobilyje sėdintis vairuotojas. Išmatuotoji vertė yra nurodyta decibelais (dB) ir vaizdiniu simboliu – viena, dviem ar trimis juodomis bangomis, priklausomai nuo triukšmo lygio atitikties ES standartui.

Trys bangos reiškia, kad padangos keliamas triukšmas atitinka esamą ribą, dvi – kad padangos keliamas triukšmas yra 3 dB mažesnis už esamą ribą (priklauso nuo dydžio), arba dvigubai mažesnis už jam taikomą standartą, o viena banga reiškia, kad padangos keliamas triukšmas yra 6dB mažesnis už esamą ribą (priklauso nuo dydžio), arba keturis kartus mažesnis už jam taikomą standartą.
Išorinis riedėjimo triukšmas


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)