Nauji pavojai
Vasarą keliuose žūsta daugiau žmonių negu žiemą, tad atsipalaiduoti po žiemos tikrai neverta. Tačiau kai nutirpsta sniegas ir ledas, vairuotojai neretai pamiršta, kad slidi kelio danga gali būti ir šiltuoju metų laiku: po žiemos ateina pavasariniai lietūs, asfalte dažnai lieka provėžų.
„Žiemą važiuojame lėčiau, vasarą – greičiau ir, kai sausu asfaltu važiuojantis automobilis patenka į provėžas (išilginius kelio nelygumus), jį gali sumėtyti. Tuomet vairuotojas, praradęs automobilio valdymą, dažniausiai nuvažiuoja nuo kelio, blogiausiu atveju apsiverčia“, – vieną iš vasarą tykančių pavojų mini V.Sadauskas.
Ką tokiu atveju daryti? Saugaus eismo specialistas pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į kelio ženklus: jeigu priešais stovi ženklas „Provėžos“, nevažiuoti maksimaliu leistinu greičiu. „Jeigu leidžiama važiuoti 130 km/val. greičiu, būtinai sulėtinkite greitį tiek, kad galėtumėte valdyti automobilį“, – ragina V.Sadauskas.
Kad vairuotojas įsitikintų, ar važiuoja saugiai, V.Sadauskas pataria padaryti tokį manevrą: jeigu kelyje nėra daugiau automobilių, išvažiuoti iš provėžų ir vėl sugrįžti. „Pamatysite, ar automobilis lengvai manevruoja, ar jį tarsi tampo“, – aiškina specialistas.
Greitį visada reikėtų sumažinti ir pradėjus lyti. Taisyklė paprasta: lyjant visada reikėtų važiuoti lėčiau nei leidžiamas maksimalus greitis. Šiuo atveju taip pat reikėtų atlikti anksčiau minėtą manevrą. Kai kelyje nėra kitų automobilių, bandyti imituoti lenkimą: įjungti posūkį, išvažiuoti į antrą juostą ir vėl sugrįžti.
„Jeigu jaučiate, kad automobilis stabilus, nereikia papildomų pastangų jį suvaldyti, galite važiuoti pasirinktu greičiu“, – pataria V.Sadauskas.
Slidu būna ir vasarą
Transporto specialistas atkreipia dėmesį, kad vasarą automobilio padangų protektoriaus gylis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 1,6 mm. „Jeigu bus mažesnis, lyjant lietui tarp padangos ir kelio dangos susidarys vandens plėvelė, ratas negalės jos išspausti ir stabdymo kelias padidės beveik dvigubai“, – perspėja jis.
Universiteto dėstytojas pateikė tokius duomenis: pradėjus stabdyti važiuojant 50 km/val. greičiu sausa kelio danga, automobilis sustos už 35 m; važiuojant šlapiu asfaltu šis atstumas padidės iki 45 m. Greičiui didėjant, šis skirtumas – dar akivaizdesnis. Pradėjus stabdyti važiuojant 90 km/val. greičiu sausu keliu, sustosite už 70 m, per lietų ar šlapiu asfaltu – už 105 m.
„Galima daryti elementarią išvadą – stabdymo ilgis šlapiame kelyje dvigubai didesnis nei sausame“, – teigia V.Sadauskas.
Daugelyje naujesnių automobilių įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). Važiuojantys tokiu automobiliu vairuotojai turėtų nuspausti stabdžių pedalą ir jo neatleisti. „Tačiau daugelis naujų automobilių vairuotojų daro priešingai: nuspaudžia ir atleidžia pedalą lyg važiuotų be ABS. To daryti jokiu būdu negalima, nes automobilis gali vėl pradėti greitėti. Žinoma, kai ABS nėra, toks būdas stabdyti automobilį yra tinkamas“, – teigė V.Sadauskas.
Jeigu automobilis lietui lyjant pradeda slysti, vairą reikia sukti į tą pusę, į kurią slysta automobilio galas, nesvarbu, ar automobilis varomas priekiniais, ar užpakaliniais ratais.
Be to, V.Sadauskas kategoriškai pataria geresnėmis (gilesniu protektoriumi) padangomis apmauti užpakalinius ratus. „Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta, kai nuslysta automobilio galas. Lietuvoje, deja, nuo senų laikų manoma, kad priekinės padangos turi būti geresnės. Šį mitą skleidžia tie, kurie visiškai neišmano fizikos dėsnių“, – teigia VGTU docentas.
Taupykime degalus
Taupant degalus V.Sadauskas pataria po žiemos iškrauti iš bagažinės nereikalingus daiktus. Be to, visada pravartu iš anksto planuoti maršrutą: internete galima susirasti nemažai tokių planavimo programų, kaip antai „viamichelin“, „google maps“ ir kitos.
„Teisingai suplanuotas maršrutas padės sutaupyti nemažai degalų, nepatekti į kamščius ir net apskaičiuoti laiką, per kurį pasieksite norimą vietą“, – sako dėstytojas.
Be to, V.Sadauskas pataria į baką pilti tik tiek degalų, kiek reikia. „Jeigu važiuojate iš Vilniaus į Kauną, pilkite tik atstumui nuvažiuoti reikiamą kiekį – lengvesnis kuro bakas padės sutaupyti. Be abejo, to nedarykite, jeigu važiuojate į vietą, kur nebus galimybių papildyti degalų“, – pataria V.Sadauskas.
Degalus padės taupyti ir gamintojo nustatytas oro slėgis padangose. Po žiemos būtinai jį reikėtų pasitikrinti artimiausioje degalinėje. Tai geriausia daryti ryte, pavažiavus nuo namų 2-3 km, kad padangos nebūtų įkaitusios.
Kitas būdas taupyti degalus – reikiamu metu perjungti pavaras. V.Sadauskas pataria tai daryti variklio sūkiams pasiekus 2000 aps./min. „Jokiu būdu nevažiuokite ketvirta pavara, kai tachometras rodo 2500 aps./min. – junkite penktąją“, – pataria V.Sadauskas.
Automobilis sunaudos daugiau degalų ir tuomet, jeigu važiuosite pravertu langu. Jeigu pravertas langas ir važiuojate 50 km/val. greičiu, degalų sąnaudos gali padidėti 15–20 proc.
Be to, dėstytojas pataria mieste nevažiuoti trumpais atstumais: „Iki 500 m geriau eikite pėstute, nes tokiu atstumu važiuojantis automobilis labai teršia aplinką, be to, „varginama“ paleidimo sistema, išsikrauna akumuliatorius.“
V.Sadauskas atkreipia ir mėgėjų garsiai leisti muziką gamtoje dėmesį: „Įjungę muziką, kaskart paleiskite variklį, kitaip per keturias grojimo valandas gali išsikrauti silpniau pakrautas akumuliatorius ir turėsite problemų, kaip sugrįžti namo.“
